Ekonomistus stebina nesikeičiantys pirkėjų įpročiai: daugelis ir toliau plačiai atvėrę pinigines

  • Teksto dydis:

Ekonomistai stebisi, kad išaugus maisto kainoms, lietuvių apsipirkimo įpročiai mažai keitėsi. Esą priešingai nei lenkai, vokiečiai ar britai, kurie infliacijos metu perka pigesnius, prastesnės kokybės produktus, lietuviai ir toliau laikosi įsikibę žinomų prekės ženklų ir už juos gerokai permoka, pasakojama LNK reportaže.

„Jaučiasi, kad pabrango viskas, bet mano pirkimo įpročiai nepasikeitė“, – teigė gatvėje užkalbinta moteris.

„Taip, jaučiasi tas kainų padidėjimas. Bandome žiūrėti, kur yra kokių nuolaidų, akcijų. Tuomet  mažiau po restoranus vaikštai“, – porino vyras.

„Kai viskas pabrango, savo apsipirkimo įpročių labai stipriai nekeičiau. Kadangi yra šeima, vaikai, norisi kokybės. Tačiau dabar jau pasidairau ir į kainas“, – sakė  kita pašnekovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pastebėjau, kad šiek tiek daugiau išleidžiu, bet ką anksčiau pirkau, tą ir dabar perku. Nieko neatsisakiau“, – tokia buvo dar vienos moters nuomonė.

Apie maisto produktų kainų skirtumus Lenkijoje ir Lietuvoje, taip pat apie lietuvių pirkimo įpročius ir ko galbūt galėtume pasimokyti iš lenkų, patarimų negailėjo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

– Kodėl Lenkijoje maisto produktai yra pigesni?

– Skirtumai tarp Lietuvos ir Lenkijos ekonomikos yra reikšmingi. Pirmiausia todėl, kad tai skirtingo dydžio ekonomikos, skirtingo dydžio rinkos. Ir būtent tas rinkos mastas labai daug apsprendžia. Kai jis yra didelis, tuomet galima laviruoti parduodant gyventojams tuos pačius produktus už žemesnę kainą ir sugeneruoti didesnį kiekį pajamų. Be to, didesnė rinka reiškia ir didesnę konkurenciją. Aišku, Lenkija dar turi ir lankstų valiutos kursą euro atžvilgiu. Jeigu palygintume situaciją prieš pandemiją ir praėjusių ar šių metų, tai zlotas atpigo dešimtadaliu. Tai irgi prisideda prie kainų skirtumo. Na, ir turbūt paskutinis momentas – Lenkijos politikų elgsena kainų šoko akivaizdoje. Buvo pasirinkta antiinfliacinį šoką valdyti per mažesnę mokestinę naštą. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maisto produktams buvo prilygintas nuliui. Tad visi šie veiksniai ir lėmė tokį kainų skirtumą Lietuvoje ir Lenkijoje.

– Ar jūsų paminėta paskutinė priemonė būtų veiksminga Lietuvoje?

– Net ir pačioje Lenkijoje ši priemonė yra labiau populizmas, t. y. populiarumo taškų rinkimas, jei kalbėtume apie valdžios elgseną, nes tai nėra taikli priemonė. Kaip žinome, daugiausiai iš jos naudos gauna daugiau uždirbantys gyventojai, kurie perka daugiau ir brangesnes maisto prekes. Tai brangiai kainuoja valstybės biudžetui ir reikėtų eiti visgi kitu keliu, kurį pasirinko Lietuva kovai su infliacijos šoku. Mūsų valdžia nusprendė padėti finansinėmis priemonėmis būtent pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms, kad nenukentėtų jų perkamoji galia.

– Ar keitėsi lietuvių pirkimo įpročiai augant kainoms?

– Iš tikrųjų mus, ekonomistus, praėjusieji metai nustebino. Reikia pastebėti, kad pagal infliacijos rodiklius mes pirmavome Europos Sąjungoje. Stebėdami labai sparčiai kylančias kainas, manėme, kad vartotojai sureaguos gerokai anksčiau. Tačiau vartotojų elgsena keitėsi labai lėtai, vangiai ir didžiąją metų dalį jie nemažino savo išlaidų ir perkamų maisto produktų kiekių. Taip pat lietuviai yra labai prisirišę prie tam tikrų prekės ženklų ir tas lojalumas labai stipriai nesikeitė. Tačiau šiemet matome, kad situacija keisis. Gyventojai dėl išaugusių kainų, mokesčių jau pradeda galvoti, kaip čia sutaupyti, renkasi pigesnes prekes, ieško alternatyvų.

– Ekonomistų nuomone, ar kainos toliau kils, ar stabilizuosis, o gal net ims mažėti?

– Matome, kad tam tikros lubos jau yra pasiektos. Bet, kaip žinome, galutinės kainos vartotojui priklauso nuo labai daug dedamųjų. Pirmiausia lemia tai, kad maisto žaliavų rinka yra spekuliacinė. Žaliavų kainoms įtakos turi ir derlius, ir rezultatas tarptautinėje rinkoje. Taip pat – geopolitinė padėtis, nes Rusija ir Ukraina yra reikšmingos maisto žaliavų, trąšų ir energetikos žaidėjos. Bet šiuo momentu matome, kad žaliavų spaudimas yra atlėgęs, energetikos sąnaudų – taip pat. Manome, kad per kelis mėnesius tas impulsas pasieks ir galutinį vartotoją. Tačiau daug kas priklauso ir nuo pačių pirkėjų. Jeigu jie ir toliau atspariai nekeis savo pirkimo elgsenos ir plačiai atvėrę pinigines keliaus į prekybos centrus, tai natūralu, kad tas impulsas bus per silpnas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Vienas ginklas ir pasipriešinimo veiksmas ,tai nepirkti nieko tik tai be ko gyventi negalima,tai bus pamoka viskam.Aš turiu už ką pirkti bet mano protestas ir aš neperku ,šiemet net eglės nepuošiu..Man šventė šeimoje ,kaip mes kartu ir turime ka valgyti o viso to kas nesveika,be ko galima apsieiti ir per daug nereikia.Aš neprasipirksiu ir siūlau kitiem tai padaryti.

////

//// portretas
Atvere pinigines ,išsitaško i visas puses ,paskiau po švenčių po naujų metų ,parduotuvės tuščio o žmonės kaip nustekenti, alkani šunys vaikšto kur kas.Nepirkite dabar,tai paprastos turi būti dienos,prisiminkite kokia Prakartėlė,tai skurdas,jokios puošmenos, jokių patiekalų.Tai tikrų gynimų atvaizdas.Viskas liks kaip neteksite sveikatos, džiaukitės tuo ką turite ir nepasiduokite impulsiui,vat perka kiti ir man reikia.Nebūkite tokiais ,nes jumis žaidžia verslininkai ir valdžia.

visdėlto

visdėlto  portretas
nesikeitė pirkimo įpročiai tik turtingų pirkėjų. daugelis vaikams saldainių jau neįperka,kainuoja brangiau už mėsą. kodėl apklausa daroma tik su pasiturinčiais. Čia kaip ir bankai rašo kad žmonės turi daug pinigų, matyt ne tas sąskaitas žiūrinėja. šalyje yra daug žmonių už skurdo ribos, dar autobusų reisus visiškai sumažins, tai ir bedarbių padaugės, nebus kaip pasiekt darbus , jau dabar iš kaimo nėra autobusų ir neįmanoma paprastam žmogui pasiekt darbo , taksį neužteks atlyginimo.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių