- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistai stebisi, kad išaugus maisto kainoms, lietuvių apsipirkimo įpročiai mažai keitėsi. Esą priešingai nei lenkai, vokiečiai ar britai, kurie infliacijos metu perka pigesnius, prastesnės kokybės produktus, lietuviai ir toliau laikosi įsikibę žinomų prekės ženklų ir už juos gerokai permoka, pasakojama LNK reportaže.
„Jaučiasi, kad pabrango viskas, bet mano pirkimo įpročiai nepasikeitė“, – teigė gatvėje užkalbinta moteris.
„Taip, jaučiasi tas kainų padidėjimas. Bandome žiūrėti, kur yra kokių nuolaidų, akcijų. Tuomet mažiau po restoranus vaikštai“, – porino vyras.
„Kai viskas pabrango, savo apsipirkimo įpročių labai stipriai nekeičiau. Kadangi yra šeima, vaikai, norisi kokybės. Tačiau dabar jau pasidairau ir į kainas“, – sakė kita pašnekovė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Pastebėjau, kad šiek tiek daugiau išleidžiu, bet ką anksčiau pirkau, tą ir dabar perku. Nieko neatsisakiau“, – tokia buvo dar vienos moters nuomonė.
Apie maisto produktų kainų skirtumus Lenkijoje ir Lietuvoje, taip pat apie lietuvių pirkimo įpročius ir ko galbūt galėtume pasimokyti iš lenkų, patarimų negailėjo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
– Kodėl Lenkijoje maisto produktai yra pigesni?
– Skirtumai tarp Lietuvos ir Lenkijos ekonomikos yra reikšmingi. Pirmiausia todėl, kad tai skirtingo dydžio ekonomikos, skirtingo dydžio rinkos. Ir būtent tas rinkos mastas labai daug apsprendžia. Kai jis yra didelis, tuomet galima laviruoti parduodant gyventojams tuos pačius produktus už žemesnę kainą ir sugeneruoti didesnį kiekį pajamų. Be to, didesnė rinka reiškia ir didesnę konkurenciją. Aišku, Lenkija dar turi ir lankstų valiutos kursą euro atžvilgiu. Jeigu palygintume situaciją prieš pandemiją ir praėjusių ar šių metų, tai zlotas atpigo dešimtadaliu. Tai irgi prisideda prie kainų skirtumo. Na, ir turbūt paskutinis momentas – Lenkijos politikų elgsena kainų šoko akivaizdoje. Buvo pasirinkta antiinfliacinį šoką valdyti per mažesnę mokestinę naštą. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maisto produktams buvo prilygintas nuliui. Tad visi šie veiksniai ir lėmė tokį kainų skirtumą Lietuvoje ir Lenkijoje.
– Ar jūsų paminėta paskutinė priemonė būtų veiksminga Lietuvoje?
– Net ir pačioje Lenkijoje ši priemonė yra labiau populizmas, t. y. populiarumo taškų rinkimas, jei kalbėtume apie valdžios elgseną, nes tai nėra taikli priemonė. Kaip žinome, daugiausiai iš jos naudos gauna daugiau uždirbantys gyventojai, kurie perka daugiau ir brangesnes maisto prekes. Tai brangiai kainuoja valstybės biudžetui ir reikėtų eiti visgi kitu keliu, kurį pasirinko Lietuva kovai su infliacijos šoku. Mūsų valdžia nusprendė padėti finansinėmis priemonėmis būtent pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms, kad nenukentėtų jų perkamoji galia.
– Ar keitėsi lietuvių pirkimo įpročiai augant kainoms?
– Iš tikrųjų mus, ekonomistus, praėjusieji metai nustebino. Reikia pastebėti, kad pagal infliacijos rodiklius mes pirmavome Europos Sąjungoje. Stebėdami labai sparčiai kylančias kainas, manėme, kad vartotojai sureaguos gerokai anksčiau. Tačiau vartotojų elgsena keitėsi labai lėtai, vangiai ir didžiąją metų dalį jie nemažino savo išlaidų ir perkamų maisto produktų kiekių. Taip pat lietuviai yra labai prisirišę prie tam tikrų prekės ženklų ir tas lojalumas labai stipriai nesikeitė. Tačiau šiemet matome, kad situacija keisis. Gyventojai dėl išaugusių kainų, mokesčių jau pradeda galvoti, kaip čia sutaupyti, renkasi pigesnes prekes, ieško alternatyvų.
– Ekonomistų nuomone, ar kainos toliau kils, ar stabilizuosis, o gal net ims mažėti?
– Matome, kad tam tikros lubos jau yra pasiektos. Bet, kaip žinome, galutinės kainos vartotojui priklauso nuo labai daug dedamųjų. Pirmiausia lemia tai, kad maisto žaliavų rinka yra spekuliacinė. Žaliavų kainoms įtakos turi ir derlius, ir rezultatas tarptautinėje rinkoje. Taip pat – geopolitinė padėtis, nes Rusija ir Ukraina yra reikšmingos maisto žaliavų, trąšų ir energetikos žaidėjos. Bet šiuo momentu matome, kad žaliavų spaudimas yra atlėgęs, energetikos sąnaudų – taip pat. Manome, kad per kelis mėnesius tas impulsas pasieks ir galutinį vartotoją. Tačiau daug kas priklauso ir nuo pačių pirkėjų. Jeigu jie ir toliau atspariai nekeis savo pirkimo elgsenos ir plačiai atvėrę pinigines keliaus į prekybos centrus, tai natūralu, kad tas impulsas bus per silpnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos Bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc. iki 355 mln. eurų
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio1
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...