- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistai stebisi, kad išaugus maisto kainoms, lietuvių apsipirkimo įpročiai mažai keitėsi. Esą priešingai nei lenkai, vokiečiai ar britai, kurie infliacijos metu perka pigesnius, prastesnės kokybės produktus, lietuviai ir toliau laikosi įsikibę žinomų prekės ženklų ir už juos gerokai permoka, pasakojama LNK reportaže.
„Jaučiasi, kad pabrango viskas, bet mano pirkimo įpročiai nepasikeitė“, – teigė gatvėje užkalbinta moteris.
„Taip, jaučiasi tas kainų padidėjimas. Bandome žiūrėti, kur yra kokių nuolaidų, akcijų. Tuomet mažiau po restoranus vaikštai“, – porino vyras.
„Kai viskas pabrango, savo apsipirkimo įpročių labai stipriai nekeičiau. Kadangi yra šeima, vaikai, norisi kokybės. Tačiau dabar jau pasidairau ir į kainas“, – sakė kita pašnekovė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Pastebėjau, kad šiek tiek daugiau išleidžiu, bet ką anksčiau pirkau, tą ir dabar perku. Nieko neatsisakiau“, – tokia buvo dar vienos moters nuomonė.
Apie maisto produktų kainų skirtumus Lenkijoje ir Lietuvoje, taip pat apie lietuvių pirkimo įpročius ir ko galbūt galėtume pasimokyti iš lenkų, patarimų negailėjo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
– Kodėl Lenkijoje maisto produktai yra pigesni?
– Skirtumai tarp Lietuvos ir Lenkijos ekonomikos yra reikšmingi. Pirmiausia todėl, kad tai skirtingo dydžio ekonomikos, skirtingo dydžio rinkos. Ir būtent tas rinkos mastas labai daug apsprendžia. Kai jis yra didelis, tuomet galima laviruoti parduodant gyventojams tuos pačius produktus už žemesnę kainą ir sugeneruoti didesnį kiekį pajamų. Be to, didesnė rinka reiškia ir didesnę konkurenciją. Aišku, Lenkija dar turi ir lankstų valiutos kursą euro atžvilgiu. Jeigu palygintume situaciją prieš pandemiją ir praėjusių ar šių metų, tai zlotas atpigo dešimtadaliu. Tai irgi prisideda prie kainų skirtumo. Na, ir turbūt paskutinis momentas – Lenkijos politikų elgsena kainų šoko akivaizdoje. Buvo pasirinkta antiinfliacinį šoką valdyti per mažesnę mokestinę naštą. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maisto produktams buvo prilygintas nuliui. Tad visi šie veiksniai ir lėmė tokį kainų skirtumą Lietuvoje ir Lenkijoje.
– Ar jūsų paminėta paskutinė priemonė būtų veiksminga Lietuvoje?
– Net ir pačioje Lenkijoje ši priemonė yra labiau populizmas, t. y. populiarumo taškų rinkimas, jei kalbėtume apie valdžios elgseną, nes tai nėra taikli priemonė. Kaip žinome, daugiausiai iš jos naudos gauna daugiau uždirbantys gyventojai, kurie perka daugiau ir brangesnes maisto prekes. Tai brangiai kainuoja valstybės biudžetui ir reikėtų eiti visgi kitu keliu, kurį pasirinko Lietuva kovai su infliacijos šoku. Mūsų valdžia nusprendė padėti finansinėmis priemonėmis būtent pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms, kad nenukentėtų jų perkamoji galia.
– Ar keitėsi lietuvių pirkimo įpročiai augant kainoms?
– Iš tikrųjų mus, ekonomistus, praėjusieji metai nustebino. Reikia pastebėti, kad pagal infliacijos rodiklius mes pirmavome Europos Sąjungoje. Stebėdami labai sparčiai kylančias kainas, manėme, kad vartotojai sureaguos gerokai anksčiau. Tačiau vartotojų elgsena keitėsi labai lėtai, vangiai ir didžiąją metų dalį jie nemažino savo išlaidų ir perkamų maisto produktų kiekių. Taip pat lietuviai yra labai prisirišę prie tam tikrų prekės ženklų ir tas lojalumas labai stipriai nesikeitė. Tačiau šiemet matome, kad situacija keisis. Gyventojai dėl išaugusių kainų, mokesčių jau pradeda galvoti, kaip čia sutaupyti, renkasi pigesnes prekes, ieško alternatyvų.
– Ekonomistų nuomone, ar kainos toliau kils, ar stabilizuosis, o gal net ims mažėti?
– Matome, kad tam tikros lubos jau yra pasiektos. Bet, kaip žinome, galutinės kainos vartotojui priklauso nuo labai daug dedamųjų. Pirmiausia lemia tai, kad maisto žaliavų rinka yra spekuliacinė. Žaliavų kainoms įtakos turi ir derlius, ir rezultatas tarptautinėje rinkoje. Taip pat – geopolitinė padėtis, nes Rusija ir Ukraina yra reikšmingos maisto žaliavų, trąšų ir energetikos žaidėjos. Bet šiuo momentu matome, kad žaliavų spaudimas yra atlėgęs, energetikos sąnaudų – taip pat. Manome, kad per kelis mėnesius tas impulsas pasieks ir galutinį vartotoją. Tačiau daug kas priklauso ir nuo pačių pirkėjų. Jeigu jie ir toliau atspariai nekeis savo pirkimo elgsenos ir plačiai atvėrę pinigines keliaus į prekybos centrus, tai natūralu, kad tas impulsas bus per silpnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos inicijuotiems Ukrainos atstatymo projektams Taivanas skyrė 5 mln. JAV dolerių
Taivanas prisijungė prie Lietuvos iniciatyvos atstatyti Kyjivo srityje Rusijos kariuomenės sugriautą mokyklą Borodyankos miestelyje ir nuo apšaudymo nukentėjusį darželį Irpinėje – skyrė tam 5 mln. JAV dolerių (4,67 mln. eurų). ...
-
Apklausa: gyventojai pensijai norėtų papildomai sukaupti vidutiniškai 136 tūkst. eurų1
Gyventojai į pensiją norėtų išeiti vidutiniškai papildomai sukaupę apie 136 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. ...
-
NKSC direktorius: per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota perpus mažiau kibernetinių incidentų
Per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota perpus mažiau kibernetinių incidentų nei tuo pačiu metu pernai – beveik 600, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Liudas Ališauskas. ...
-
NKSC direktorius: šią savaitę prasidėjusios DDoS atakos tebesitęsia
Šią savaitę prasidėjusios paskirstytos paslaugos trikdymo (angl. Distributed Denial of Service, DDoS) atakos tebesitęsia, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius. ...
-
Seimui teikiamos pataisos, kad savivaldos politikams skiriamas išmokas pakeistų alga3
Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti pataisas, kad savivaldos politikams vietoje skandalą sukėlusių vadinamųjų kanceliarinių išmokų būtų mokamas atlyginimas – siektų penktadalį mero algos. ...
-
Kas dar be pinigų motyvuoja darbuotojus?4
Ne pinigai, o galimybė įgyvendinti savo sumanymus – štai kas renkantis darbo vietą motyvuoja labai gerus specialistus. Tendenciją, kad geras atlyginimas vis dažniau yra ne pats svarbiausias kriterijus, pastebi ir įsidarbinimo specialist...
-
Konkurencijos taryba: išimtys dėl savivaldybių NT valdymo gali prieštarauti Konstitucijai2
Seime svarstomos pataisos, kurios tam tikrais atvejais leistų savivaldybėms neskelbti privačių operatorių atrankos jose esantiems nekilnojamojo turto objektams, gali prieštarauti Konstitucijai, teigia Konkurencijos taryba. ...
-
VERT vadovas: tikėtina, kad vandens tiekimas vėl brangs6
Visos šalies vandens tiekimo įmonės 2022-aisiais patyrė 32,1 mln. eurų nuostolių, todėl norėdamos juos padengti šiemet dar kartą didins paslaugų kainas, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas. ...
-
Viceministras: pataisos dėl spartesnio sinchronizavimo būtų ženklas Latvijai ir Estijai1
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius sako, kad Seimo pritarimas įstatymo pataisos, numatančios spartesnį Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa, būtų dar vienas ženklas dėl to dvejojančioms Latvijai ir Estijai. ...
-
Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui plėsti socialinių paslaugų prieinamumą1
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems įstatymo projektams, kuriais siekiama plėsti socialinių paslaugų prieinamumą. ...