Laisva elektros rinka ne visiems išėjo į naudą. Lietuvos gyventojai pigios, per biržą realizuojamos elektros, negauna, o vietos gamintojai pripažįsta nepajėgiantys konkuruoti su elektros importuotojais.

Kainos svyravo

Prieš uždarant Ignalinos atominę elektrinę (IAE) buvo kalbama, kad Lietuvoje pagaminta elektra nepajėgs konkuruoti su importine. Tačiau pirmą šių metų ketvirtį apie penktadalį visos per Lietuvos elektros biržą realizuotos elektros buvo pagaminta mūsų šalyje.

Sausio–kovo mėnesiais biržoje elektra vidutiniškai kainavo apie 14 centų už 1 kWh, o atsižvelgiant į oro sąlygas ir kitas aplinkybes, atskirais mėnesiais kaina svyravo nuo 12 iki 18 centų už 1 kWh. Brangiausia elektra buvo šalčiausiomis metų dienomis išaugus elektros paklausai, žemiausios kainos formavosi kovo antroje pusėje – prasidėjus pavasariniams potvyniams ir atsiradus pigesnės hidroenergijos. Balandį elektros kaina buvo kritusi net iki 10–11 centų už 1 kWh.

Brangi vietinė energija

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, pigiausiai Lietuvoje elektrą gali pagaminti termofikacijos elektrinės – nuo 16 iki 26 centų už 1 kWh. Didžiausia elektros gamintoja, aprūpinanti energija šalies gyventojus, Lietuvos elektrinė elektrą gamina už 29,31 cento už 1 kWh, hidroelektrinės – už 26 centus už 1 kWh, vėjo jėgainės – už 30 centų už 1 kWh. Taigi kone visos elektrinės, jei tikėtume komisijos skaičiavimais, elektrą gamina brangiau nei ją galima parduoti biržoje. Su PVM ir perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainomis galutinė elektros kaina vartotojams yra maždaug tris kartus didesnė.

Kaip Lietuvos gamintojai atrado galimybių pasiūlyti elektros žemesne kaina nei nustatyta VKEKK ir ja prekiauti biržoje? Ar tai reiškia, kad mūsų gamintojai sugeba pagaminti elektrą pigiau už patvirtintas kainas? Ar gali būti taip, kad elektra parduodama nuostolingai, nes vis tiek nėra kur jos dėti? Jei taip, tai kuo baigsis tokia Lietuvos elektros gamintojų konkurencija laisvoje rinkoje ir kuo rizikuoja Lietuva, svajojanti apie energetinę nepriklausomybę?

Tarp lyderių – termofikacijos elektrinės

Lietuvos elektros biržos valdytoja "Baltpool" žino atsakymus, kas, kiek ir kokiomis kainomis elektrą realizavo per biržą, tačiau šią informaciją laiko paslaptyje: saisto konfidencialumo reikalavimai. Esą tai jautri informacija ir ją atskleidus galima pakenkti biržos dalyviams.

Aišku viena, kad norėdami parduoti elektrą biržoje, Lietuvos gamintojai turėjo pasiūlyti patrauklią kainą. Jei pastarieji elektrą biržoje siūlytų pirkti aukštomis kainomis, rizikuotų apskritai nerealizuoti savo produkcijos. Prekybą biržoje riboja sistemos pralaidumas. Jei siūloma realizuoti daugiau elektros energijos nei leidžia sistemos pralaidumas, prekybos biržoje sistema automatiškai atmeta brangiausius pasiūlymus.

"Niekas kitas iš Lietuvos gamintojų negali pasiūlyti biržoje elektros už konkurencingą kainą nei termofikacijos elektrinės. Žiemą, kai jos gamina šilumą, gamina ir elektrą, kurios savikaina artima kainai, susiformavusiai Lietuvos elektros biržoje", – įsitikinęs akademikas Jurgis Vilemas. Be to, jo manymu, biržoje parduodama itin mažos savikainos Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje pagaminta elektra. Prekybą vykdo Kruonį valdanti "Lietuvos energija".

Elektrą pigina kvotos

VKEKK vadovė Diana Korsakaitė aiškino, kad termofikacijos elektrinės išties galėjo elektrą biržoje pasiūlyti žemesne kaina nei nustatyta komisijos. "Termofikacijos elektrinių pagaminta kvotinė elektros energija yra pripažįstama viešuosius įpareigojimus atitinkančiomis paslaugomis (VĮAP). VĮAP išlaidos, skirtos pagamintai kvotai apmokėti, padengia didžiąją dalį kogeneracinės energijos gamybos sąnaudų. Dėl šios priežasties termofikacijos elektrinės, prekiaudamos biržoje kvotą viršijančia elektros energija, gali nustatyti žemesnę kainą nei remiamo kiekio supirkimo kaina", – dėstė pašnekovė.

"Lietuvos gamintojai pardavinėja daugiausia remiamą energiją", – pritarė ir "Baltpool" plėtros vadovas Tadas Adomaitis.

Kaip aiškino "Vilniaus energijos" komercijos direktorius Rimantas Germanas, dirbdamos optimaliu režimu termofikacijos elektrinės padidina gamybos efektyvumą ir gali pagaminti elektros už konkurencingą kainą.

"Kai kuriomis valandomis Lietuvos elektros gamintojai gali konkuruoti su importuojama elektros energija", – sakė jis.

Panašiai kalbėjo ir Kauno termofikacijos elektrinės vadovas Antanas Pranculis. Anot jo, įmonė biržoje elektra prekiauja ir nuostolingai tikrai jos neparduoda. "Termofikacijos elektrinės biržoje gali konkuruoti dieną, tačiau naktį – ne, nes iš Rytų atkeliauja elektra dempingine kaina", – sakė jis.

"Biržoje susiformavusi elektros kaina atspindi rinkos padėtį. Mūsų manymu, elektros energijos kainą formuoja importinė elektros energija iš Rusijos. Su šia kaina Lietuvos gamintojams lygiuotis neįmanoma. Rusijos elektros gamintojai turi palankesnes elektros energijos gamybos sąlygas: mažesnės dujų ir kito kuro pirkimo kainos, ne tokie griežti aplinkosaugos reikalavimai", – kalbėjo R.Germanas.

Priverstinė konkurencija

Biržos sukūrimas sudarė galimybes termofikacijos elektrinėms parduoti kvotą viršijančią elektros energiją. Tačiau ne paslaptis ir nuoskaudos išlikę Energetikos ministerijos atžvilgiu. Esą ši nepanoro atpiginti elektros reguliuojamiems vartotojams, elektros gamybai pasitelkdama termofikacijos elektrines. Užuot iš termofikacijos elektrinių supirkus visą jų pagamintą elektrą, nuspręsta didesniu krūviu apdovanoti dukart brangiau elektrą gaminančią Lietuvos elektrinę.

Dėl tokios Energetikos ministerijos politikos termofikacijos elektrinės dabar priverstos biržoje parduoti tą elektros kiekį, kurio neperka valstybė už nustatytą kainą. Negana to, elektrą biržoje tenka parduoti pigiau nei komisijos nustatyta kaina.

Žinoma, tokia situacija paranki laisvaisiais tapusiems elektros vartotojams – įmonėms. Kuo elektra pigesnė biržoje, tuo mažesnės sąskaitos už elektrą. Tačiau Lietuva taip rizikuoja sužlugdyti vietos gamintojus ir vėl pakibti ant Rusijos kabliuko, tik šįsyk – elektros importo. Neoficialiai kalbama, kad dabartinė rusiškos elektros kaina taikoma tik "pereinamuoju periodu", o "neutralizavus" vietos gamintojus, elektros kaina gali gerokai išaugti.

Rusijos interesai

Dar 2009 m. gruodį įvykusio neeilinio Rusijos bendrovės "Inter Rao JES" akcininkų susirinkimo dokumentuose skelbiama, kad sulig IAE uždarymu atsiranda galimybė padidinti elektros eksportą į Lietuvą. Taip būtų pasiekti keli tikslai: visa apkrova pradėtų veikti kelios Rusijos elektrinės, be to, būtų pasiektas strateginis Rusijos tikslas – sustiprinti šios šalies pozicijas Baltijos šalių regione.

Siekdama minėtų tikslų "Inter Rao JES" su Lietuvos bendrove Elektros realizacijos centru (šiuo metu – "Inter Rao Lietuva") pasirašė ilgalaikę elektros tiekimo sutartį iki 2020 m. Pagal ją planuojama kasmet į Lietuvą eksportuoti nuo 1,5 iki 2,5 mlrd. kWh elektros energijos. Be to, atsižvelgiant į rinkos padėtį, "Inter Rao JES" Baltijos šalims galėtų patiekti dar 4 mlrd. kWh elektros.

Elektros eksporto kaina nustatoma metams į priekį. Šiais metais numatyta Lietuvai elektrą iš Rusijos dieną parduoti už ne mažesnę nei 11 centų už 1 kWh kainą, o naktį – už ne mažesnę nei 5–6 centai už 1 kWh kainą. Akivaizdu, kad esant tokiai kainai nė vienas Lietuvos gamintojas konkuruoti negali.

Lietuviai užleidžia vietą

"Pasibaigus šildymo sezonui, termofikacijos elektrinių turbinos bus išjungtos. Tad tikėtina, kad vasarą elektros biržoje padaugės importinės energijos", – aiškino J.Vilemas.

Biržos duomenys patvirtina šią prognozę. Balandį toliau mažėjo parduodamos vietos produkcijos kiekis. Lietuviška elektra sudarė jau tik 17 proc. visos biržoje parduotos elektros energijos. "Pasibaigus šildymo sezonui Lietuvoje nebeliko dalies elektros tiekėjų – elektrinių, gaminančių ir elektros energiją, ir šilumą", – teigiama "Baltpool" pranešime.

Įvertins biržos kainą

VKEKK, nustatydama pirmo šių metų pusmečio elektros kainą reguliuojamiems vartotojams, t. y. gyventojams, įskaičiavo 15,5 cento už 1 kWh gamybos kainą. Taigi biržoje formuojasi mažesnė nei komisijos suskaičiuota kaina. Tai gali šiek tiek lemti galutinę elektros kainą vartotojams antrą šių metų pusmetį.

Anot komisijos, reguliuojamiems vartotojams elektros energijos gamybos kaina susideda iš viešuosius įpareigojimus atitinkančių paslaugų kainos, visuomeninių tiekėjų dvišalėse sutartyse su gamintojais ar importuotojais numatytų kainų ir tik trūkstama dalis nuperkama biržoje (apie 20 proc.). Metų viduryje, peržiūrėdama elektros kainą reguliuojamiems vartotojams, komisija įvertins visuomeninio tiekėjo biržoje įsigytos elektros energijos kainos įtaką. Konkrečius skaičiavimus komisija turėtų paskelbti gegužės pabaigoje.

Komentaras

Kęstutis Jauniškis

Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams

Kaip VĮAP iš termofikacijos elektrinių superkama daugiau nei 1 teravatvalandė elektros energijos. Lietuvoje esamas nedidelis efektyvių termofikacijos elektrinių skaičius galėtų patenkinti tik mažą šalies vartotojų elektros energijos poreikio dalį. Todėl Elektrėnuose statomas 9-asis Lietuvos elektrinės blokas, kuris gamins pačią pigiausią elektrą, – tris kartus pigesnę nei dabar gaminama Elektrėnuose. Naująjį bloką turi pastatyti Lietuvos elektrinė iš IAE uždaryti skirtų lėšų ir bankų paskolų, kurias neseniai elektrinė gavo. Elektrėnams kiek didesnė kvota (2,5 teravatvalandės) skirta dėl to, kad elektrinė galėtų grąžinti paskolą bankams.