Į konferencijas ar parodas atvykę užsieniečiai Lietuvoje palieka gerokai daugiau pinigų nei paprasti keliautojai su kuprinėmis. Dėl to šalies didmiesčiai kiek įmanydami stengiasi plėtoti šią turizmo rūšį, populiarią visame pasaulyje.

Vilnius – lyderis

Iš šalies miestų konferencijų turizmo srityje lyderiauja Vilnius. Kaunas dar tik dabar pradeda darbuotis, kad į miestą pritrauktų konferencijų ir parodų rengėjų iš užsienio. O Klaipėda kol kas pinigingus užsieniečius vilioja žemomis kainomis ir unikalia gamta.

"Tarptautinių konferencijų įtaka miesto ekonomikai ir biudžetui akivaizdi. Analizė rodo, kad 50 tūkst. jų dalyvių pernai Vilniui paliko 155 mln. litų. Darome prielaidą, kad informacija surinkta tik apie trečdalį Vilniuje vykusių renginių, todėl tikėtina, 2011 m. konferencijų turizmas į Vilnių iš viso pritraukė 465 mln. litų", – teigė Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorė Jolanta Beniulienė.

Apie 60 proc. tarptautinio turizmo renginių pernai sostinėje sudarė asociacijų bei mokslo įstaigų konferencijos, likusią dalį – privačių įmonių renginiai, dar vadinami korporaciniais. Vidutinė renginių apyvarta buvo 73,5 tūkst. litų. Asociacijų renginių vidutinė apyvarta buvo net keturis kartus didesnė nei korporacinių ir siekė 122 tūkst. litų.

Duomenų analizė rodo, kad tarptautinių konferencijų dalyviai per dieną vidutiniškai išleidžia apie 900 litų – tris kartus daugiau nei laisvalaikio turistai. Sostinėje jie dažniausiai praleidžia tris su puse paros ir palieka daugiau nei 3000 litų.

Pasak J.Beniulienės, į konferencijas ar parodas atvykę užsieniečiai užsisako nakvynę viešbučiuose, nemažai pinigų išleidžia maitinimui, taksi paslaugoms, o, be rimtų posėdžių, jiems svarbios ir kokybiškos pramogos. Todėl jų išlaidos dažniausiai ir būna gerokai didesnės negu laisvalaikiu sostinę lankančių turistų.

Turizmas visus metus

Vilniuje organizuojamuose tarptautiniuose renginiuose vidutiniškai dalyvauja apie 200 žmonių, todėl viešbučiams, restoranams ar konferencijų centrams priimti tokią grupę būna pelninga. Kaip dar vieną konferencijų turizmo pranašumą J.Beniulienė nurodė tai, kad jis vyksta ištisus metus, nėra toks sezoniškas kaip įprastas, todėl svečių mieste galima sulaukti ne tik vasarą.

"Nors konferencijų sezonas prasideda kovą, jos organizuojamos ir sausį. Žiūrint pagal mėnesius, konferencijų turizmo pasiskirstymas tolygesnis negu paprasto. Dėl to konferencijų turizmas gali praplėsti turizmo sezono Vilniuje ribas", – įsitikinusi J.Beniulienė.

2013 m. Vilniuje laukiama dar aktyvesnio konferencijų turizmo – dėl Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai antrą pusmetį sostinėje jau suplanuota apie 280 įvairių renginių. Tačiau nors sostinėje šios rūšies turizmas sparčiai vystosi, J.Beniulienė įžvelgia ir minusų, galinčių jį pristabdyti.

Nors skrydžių tarp Europos miestų ir Vilniaus daugėja, susisiekimas išlieka gana prastas. Be to, sostinės centre trūksta ir vietų konferencijoms, parodoms bei prabangioms vakarienėms organizuoti.

"Idealiu atveju konferencijų centrai turi būti pasiekiami per 20 minučių pėsčiomis nuo viešbučių ir miesto centro. Vilniaus centre nėra didelio konferencijų centro. Didelėms parodoms organizuoti turime tik "Litexpo" erdvę, mažesnes turi viešbučiai, tačiau irgi ne visi yra miesto centre. Senamiestyje taip pat trūksta vietų, kur būtų galima rengti vakarienes prie apvalių stalų 300–400 delegatų. Tiesa, vidutiniškai konferencijose Vilniuje dalyvauja apie 200 žmonių, tad pastarasis trūkumas nėra pagrindinis", – pasakojo J.Beniulienė.

Trūkumus verčia pranašumais

Kitas Vilniaus minusas – miestas dar nepakankamai žinomas užsieniečiams. Tačiau tai konferencijų rengėjai bando paversti pranašumu.

Pasak J.Beniulienės, didieji Europos miestai pasaulyje jau yra pažįstami, todėl Vilnius gali tapti traukos centru tiems, kas ieško naujos ir išskirtinės vietos renginiui organizuoti.

"Konferencijoms yra būdinga rotacija, jos nevyksta tose pačiose vietose, kartais renginių vieta rotuojama netgi pagal žemynus. Todėl jeigu ieškoma vietos, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, mes turime delegatų bandyti pritraukti į Vilnių. Nes jeigu konferencija jau vyko kur nors Baltijos šalyse, kelerius metus jos čia nebebus", – paaiškino J.Beniulienė.

Ji pridūrė, kad maždaug penktadalis pernai Vilniuje surengtų konferencijų buvo medicinos tema, 17 proc. – ekonomikos, 12 proc. – technologijų. Siekiant į Vilnių pritraukti dar daugiau pelningų konferencijų vasarį sostinėje pirmą kartą Baltijos šalyse vyks specializuota tarptautinė konferencijų turizmo kontaktų mugė "Convene".

Erdvių yra pakankamai

Kaunas aktyviau domėtis konferencijų turizmo galimybėmis pradėjo tik pernai. Norėdama pritraukti dalyvių ir mainydamasi kontaktiniais duomenimis Kauno savivaldybė jau dalyvavo trijose tarptautinėse šio turizmo parodose Barselonoje.

Kaip teigė Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Žiedelis, darbai šioje srityje dar tik pradėti, todėl rezultatų, kiek pelno miestui atnešė konferencijos, teks palaukti bent iki kitų metų pradžios.

"Miestui konferencijos naudingos, nes jų dalyviai turtingesni negu tie, kurie keliauja tik su kuprinėmis", – kalbėjo M.Žiedelis.

Kaip pagrindinį Kauno pranašumą konferencijų rengėjams M.Žiedelis išskyrė miesto geografinę padėtį – iš jo patogiausia susisiekti su kitomis šalies vietovėmis.

M.Žiedelis teigė, kad Kaune šiuo metu yra pakankamai viešbučių, kuriuose gali apsigyventi konferencijų dalyviai. Vietų renginiams organizuoti – taip pat užtektinai, o "Žalgirio" arena rengiant parodas netrukus gali tapti pagrindine konkurente Vilniuje esančiam centrui "Litexpo".

Vilios kainomis ir gamta

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras kol kas skaičiuoja tik pavienius turistus, o statistikos apie atvykstančius į konferencijas užsieniečius taip pat neveda.

"Užklausų dėl galimo konferencijų organizavimo sulaukiame gana retai, bet jų būna. Naujausia užklausa buvo iš Briuselio ir rudenį Klaipėdoje vyko didelė konferencija", – sakė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadybininkė Jurgita Neniškienė.

J.Neniškienė teigė, jog Klaipėdai plėtoti konferencijų turizmą trukdo tai, kad mieste nėra nė vienos erdvės, tinkamos didelėms tarptautinėmis parodoms rengti, o konferencijų sales turi tik viešbučiai.

Tiesa, ji įsitikinusi, kad užsieniečiams, norintiems surengti konferenciją uostamiestyje, gali būti patrauklios mažesnės negu Vilniuje čia esančios nakvynės vietos bei salių nuomos kainos ir po darbų organizuojamas laisvalaikis unikalią gamtą turinčioje Neringoje.