- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Už elektros kilovatvalandę (kWh) 28 centus ar mažiau šiuo metu moka 34 proc., arba 401 tūkst. didžiuosius nepriklausomus tiekėjus pasirinkusių buitinių vartotojų, rodo BNS skaičiavimai, atlikti remiantis bendrovių pateiktais duomenimis. Šiems vartotojams nereikia valstybės kompensacijų.
Kompensacijų šiuo metu nereikia apie 30 proc. dviejų tiekėjų vartotojams, o vieno – apie 60 procentų.
Bendrovės „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė teigė, kad šiuo metu fiksuotą 28 centų už kWh arba mažesnę kainą moka 31 proc., arba daugiau nei 290 tūkst. įmonės klientų.
„Nepriklausomo tiekimo klientai, kurie šiuo metu yra užfiksavę kainą ties 28 centų už kilovatvalandę riba arba žemiau jos, sudaro 31 procentą visų „Ignitis“ nepriklausomo tiekimo klientų. Skaičiais tai yra daugiau kaip 290 tūkstančių“, – BNS teigė L. Beganskienė.
Šiuo metu daugiau nei 60 procentų visų „Enefit“ klientų, pasirinkusių fiksuoti kainas per paskutinį pusmetį, moka 28 centų arba mažesnę nei 28 centų kainą už kilovatvalandę.
Kitos tiekėjos – „Elektrum Lietuvos“ – duomenimis, 28 centus arba mažiau moka 36 tūkst., arba 30 proc. įmonės klientų.
„Pagal dabartinius duomenis apie 36 tūkstančiai, arba 30 procentų mūsų klientų už elektrą moka fiksuotą 28 centų už kilovatvalandę arba mažesnę kainą – tai reiškia, kad jiems nereikia valstybės skiriamos elektros kainos kompensacijos“, – BNS teigė „Elektrum Lietuvos“ atstovė spaudai Milda Basijokienė.
Tuo metu pasak trečios tiekėjos „Enefit“ komunikacijos ir rinkodaros vadovės Ievos Krikštopaitytės, šiuo metu valstybės kompensacijų nereikia apie 60 proc. įmonės klientų. BNS skaičiavimais, tai yra apie 75,1 tūkst. bendrovės klientų.
„Šiuo metu daugiau nei 60 procentų visų „Enefit“ klientų, pasirinkusių fiksuoti kainas per paskutinį pusmetį, moka 28 centų arba mažesnę nei 28 centų kainą už kilovatvalandę“, – BNS nurodė I. Krikštopaitytė.
Energetikos ministras Dainius Kreivys pernai rugsėjį sakė, jog apie 40 proc. iki liepos 1 dienos nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų mokėjo mažiau nei 24 centus už kilovatvalandę ir jiems nereikėjo valstybės kompensacijos.
„Ignitis“ ir „Enefit“ anksčiau nenurodė, kiek pirmojo ir antrojo etapų vartotojų sutarčių baigėsi 2022 metų pabaigoje, tuo metu, „Elektrum Lietuva“ gruodį BNS teigė, jog iki metų pabaigos turėjo baigtis kiek daugiau nei 8 proc. sutarčių su mažesniu nei 24 centų tarifu (pernai 9 centų valstybės kompensacija buvo mokama iki šios ribos).
Pirmasis elektros rinkos liberalizavimo etapas baigėsi 2021 metų sausį – jo metu nepriklausomą elektros tiekėją turėjo pasirinkti daugiau nei 5 tūkst. kWh per metus suvartojantys gyventojai. Antrasis etapas, kurio metu tiekėją turėjo pasirinkti 1–5 tūkst. kWh per metus suvartojantys gyventojai, pasibaigė praėjusių metų liepą.
Tuo metu iki 2023 metų sausio turėjusį pasibaigti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą Seimas spalį atidėjo trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Jo metu nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki 1 tūkst. kWh elektros per metus suvartojantys gyventojai.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, sausio 16 dieną didžiuosius elektros tiekėjus – „Ignitį“, „Elektrum Lietuvą“ ir „Enefit“ – buvo pasirinkę 1,18 mln. buitinių vartotojų. Iš viso šalyje yra apie 1,7 mln. elektros vartotojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...