Kokius dar ginklus prieš Lietuvą ištrauks Rusija?

Jeigu Rusija ir toliau Lietuvai taikys ekonominio spaudimo priemones, pirmiausia kentės mūsų šalies maisto pramonė. Ekspertų teigimu, kitokias poveikio priemones Rusijai sunkiai pavyktų pateisinti bent kiek priimtinomis priežastimis.

Skaudės maisto sektoriui

Iš Rusijos vakar pasigirdus įspėjimų, kad į šią šalį nebus leidžiama įvežti lietuviškų pieno produktų, be to, pasirodžius neoficialių pranešimų, jog griežtinama ir importuojamos lietuviškos mėsos bei žuvies kontrolė, mūsų šalies ekonomistai teigia, kad nereikia abejoti, jog Rusijos veiksmų priežastys yra politinės. Ekonomiškai pagrįsti šalies kaimynės elgesį teoriškai galima, tačiau tai nelabai įtikina.

"Jei Rusijos elgesys nesikeis, Lietuva ir toliau pirmiausia bus spaudžiama per mūsų maisto produktų eksportuotojus, nes maisto pramonės sektoriuje lengviausia rasti, prie ko galėtum prisikabinti. Pranešei apie neva prastus patikrų rezultatus ir niekas nei vienoje, nei kitoje sienos pusėje iki galo nežinos, kiek tai yra tiesa. Tad prie maisto kabinėtis lengviausia. Jei kalbėtume apie baldų ar tekstilės sektorius, kurie taip pat nemažai eksportuoja į Rusiją, tai čia sprendžia patys vartotojai, ar gaminių kaina ir kokybė jiems priimtina, ar ne", – dienraščiui sakė SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda.

Vis dėlto, pasak jo, šiuo metu reikėtų kalbėti ne apie tai, kokius dar ginklus galėtų ištraukti Rusija, o apie tai, kodėl ši valstybė apskritai daro spaudimą Lietuvai.

"Viena vertus, Rusijos ekonomika šiuo metu labai smarkiai šlubuoja. Natūralu, kad esant tokiai situacijai rusai stengsis palaikyti vietos gamintojus, o tai, žinoma, bus daroma mažinant importą. Vis dėlto, jei kalbėsime apie pienininkus, tai lietuviški pieno produktai sudaro vos 1 proc. viso tokios produkcijos importo į Rusiją. 1 proc. tikrai nėra tas skaičius, kuris galėtų išgelbėti Rusiją", – svarstė ekonomistas.

Jo teigimu, ekonominėmis priežastimis Rusijos elgesį būtų galima pateisinti, jei ši šalis taip pat elgtųsi ir su kitomis produkciją į ją importuojančiomis šalimis, tačiau bent kol kas spaudžiama tik Lietuva.

Todėl, pasak G.Nausėdos, Rusijos elgesio priežasčių "reikėtų ieškoti už ekonomikos ribų". "Tikrosios priežastys mums nežinomos, nes Rusija jų iki šiol neįvardijo. Tiesa, ir neįvardys", – teigė jis.

Dujotiekio uždaryti nedrįs

"Pirmiausia, kas ateina į galvą, kuo būtų galima paaiškinti Lietuvai daromą spaudimą, yra derybos su "Gazprom". Galbūt Rusija tokiu būdu bando išsimušti palankesnes sąlygas. Kitas dalykas – Rytų partnerystės sutartis, kurią ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva labai aktyviai propaguoja", – svarstė ekonomistas.

Paklaustas, ar Rusija negalėtų Lietuvai smogti ir per energetiką, pavyzdžiui, apribodama dujų tranzitą, G.Nausėda sakė labai tuo abejojantis, nes tokių veiksmų Rusija tiesiog nebesugebėtų pagrįsti ir į save atkreiptų per didelį tarptautinės bendruomenės dėmesį.

Tiesa, daugelis prisimena, kaip 2006 m. liepą nutrūko naftos tiekimas į Lietuvą naftotiekio "Družba" atšaka. Rusai tuomet tikino, kad tai laikina situacija, susidariusi dėl naftotiekio avarijos. "Družbą" buvo ne kartą žadama remontuoti, tačiau naftos tiekimas neatnaujintas iki šiol, todėl bendrovė "Orlen Lietuva" žaliavą yra priversta brangiau gabentis tanklaiviais per Būtingės naftos terminalą.

Per Lietuvą taip pat driekiasi ir dujotiekis iš Rusijos, tačiau G.Nausėda nemano, kad rusai galėtų blokuoti ir šiuos vamzdynus.

"Družba" buvo atskira istorija, tikrai nedėčiau čia lygybės ženklo. Jei dujų tranzitas būtų apribotas net ir labai trumpam laikotarpiui, tai sukeltų didelį tarptautinės bendruomenės nepasitenkinimą, Europa į tokius dalykus reaguotų labai jautriai, nes taip pat yra priklausoma nuo rusiškų dujų", – tvirtino pašnekovas.

Siūlo ieškotis pagalbos

"Swedbank" Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat sako, kad Rusijos taikomi apribojimai Lietuvos eksportuotojams nėra tik eksportuojančių įmonių problema. Jis dėl mūsų šalies eksportuotojų diskriminacijos siūlo kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) ir Europos Komisiją (EK).

"Vienintelis kelias – diplomatiniu būdu kreiptis į PPO, EK ir pateikti labai aiškius argumentus, kad Lietuvos eksportuotojai diskriminuojami, jų produkcija yra iš dalies arba visiškai suvaržoma be objektyvių priežasčių, nes kitos valstybės, importuojančios Lietuvos produkciją, neranda neleistinų medžiagų, apie kurias užsimena Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba", – BNS sakė N.Mačiulis.

N.Mačiulio manymu, Rusija ilgai negalės riboti lietuviškų pieno produktų importo, nes Lietuva yra PPO narė, be to, toks, jo žodžiais, šiurkštus elgesys su viena ES valstybių neliks nepastebėtas.

"Šiuo atveju Rusija tai taiko kaip politines priemones, būtent šiuos ekonominius svertus naudoja politiniams tikslams pasiekti, tai turėtų suvokti Lietuva, ir manau, kad suvokia kitos ES valstybės. Rusija turi savo politinių motyvų, argumentų. Neaišku, ar mes juos žinome", – teigė N.Mačiulis.

Pienininkai – nežinioje

Apie penktadalį eksportuojamos produkcijos į Rusiją išvežantys Lietuvos pienininkai vakar buvo palikti nežinioje. Higienos klausimus kuruojanti Rusijos federalinė tarnyba "Rospotrebnadzor" oficialiai pranešė davusi nurodymą neįleisti pieno gaminių iš Lietuvos ir apie tai informavo federalinę muitinę.

"Rospotrebnadzor" pranešime teigiama, kad prižiūrint lietuviškų pieno produktų apyvartą ir tikrinant jų kokybę nustatyta daugybė vartotojų teises ginančių įstatymų pažeidimų dėl produkcijos kokybės, taip pat mikrobiologinių bei sanitarinių normų neatitikimų.

"Rospotrebnadzor" konkrečiai įvardijo Lietuvos gamintojų pieno produkciją, kuri neva neatitinka keliamų reikalavimų. Tai "Pieno žvaigždžių" varškė "Svalia", pieno ir ryžių košė "Svalia", pieno ir avižų košė "Svalia", "Šilutės Rambyno" sūrio lazdelės, "Rokiškio sūrio" jogurtas su miško uogomis.

Tačiau Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba ("Rosselchoznadzor") teigia nesustabdžiusi prekybos jokiais lietuviškais pieno produktais bei nurodė paprašiusi informacijos iš "Rospotrebnadzor".

"Rosselchoznadzor" tarnybos atstovas spaudai Aleksejus Aleksejenka BNS teigė, kad atsakymų iš Vartotojų teisių priežiūros tarnybos tikimasi sulaukti greitu laiku, tačiau tikslios datos nenurodė.

A.Aleksejenkos teigimu, Rusijos veterinarijos tarnyba šiuo metu taiko apribojimus tik vienai iš septyniolikos lietuviškos produkcijos tiekėjų į Rusijos rinką – Kėdainių "Dadu" ledų gamybos įmonei "Vikeda". Įmonė priklauso Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho šeimos valdomo koncerno "Vikonda" grupei.

Rusijos muitinė vakar taip pat teigė kol kas negavusi Rusijos vartotojų teisių gynimo tarnybos "Rospotrebnadzor" nurodymo stabdyti lietuviškų pieno produktų importą.

"Turime nurodymą griežtinti kontrolę, bet jokiu būdu – ne stabdyti produktus", – pranešė Rusijos muitinė.

Vežėjus krečia ir toliau

Rusijoje ir toliau tęsiasi beveik mėnesį trunkanti sugriežtinta Lietuvos vežėjų patikra, kaip teigia nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" atstovas.

"Iš esmės situacija daugiau mažiau tokia pati – sunkvežimiai nukreipiami tiek vidinėse, tiek išorinėse muitinėse atlikti detalios patikros", – BNS sakė Gytis Vincevičius.
Anot jo, apribojimai gerokai sumažino vežėjų pajamas, be to, prarandama nemenka rinkos dalis.

"Tuoj bus mėnuo, kai taikomi apribojimai. Iš tiesų vežėjams tai labai problematiška, prarandama rinkos dalis, siuntėjams ateina nurodymai, kad nebūtų vežami kroviniai automobiliais su lietuviškais numeriais. Sunku apskaičiuoti konkrečius nuostolius, bet kai kurių įmonių apyvarta ir 40 proc. sumažėjo", – teigė asociacijos atstovas.

Praėjusią savaitę vežėjai užsiminė, kad nuodugni patikra galbūt pratęsta iki spalio 7 d. Anksčiau manyta, kad ji bus baigta rugsėjo 30-ąją.

Rugsėjo viduryje Rusija įvedė griežtą lietuviškų prekių patikrą muitinėje. Pareigūnai Vilniuje ir Briuselyje pasmerkė tokius veiksmus. Anksčiau vežėjai skaičiavo, kad maždaug per dvi savaites galėjo patirti apie 10 mln. eurų nuostolių.