- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mikrobangų krosnelę, kaip pavojingą atlieką, nors ji taip ir nereglamentuojama, laiko beveik 6 iš 10 Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu 40 proc. respondentų mano, kad freoninis šaldytuvas, kuris yra viena iš pavojingiausių elektronikos atliekų – visai nekenksmingas. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, dėl kokių elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojai baiminasi be reikalo, ir kokių pavojų nuvertina.
EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė pasakoja, kad kenksmingomis elektronikos atliekomis laikomos tos, kurios savo sudėtyje turi pavojingų medžiagų, tokių kaip freonas, gyvsidabris, metalų dulkės, švinas ir kt. „Įvairius tepalus ir skysčius galima rasti šaldytuvuose, rašaliniuose spausdintuvuose, freoną – kondicionieriuose, o gyvsidabrį lempose ir t. t.“, – pasakoja I. Baltrūnaitė.
Remiantis tyrimo duomenimis, pavojingiausia elektronikos atlieka Lietuvos gyventojai (79 proc.) laiko kineskopinį televizorių, antroje vietoje – dujošvytes gyvsidabrio lemputes (77 proc.) ir trečioje – amoniakinius šaldytuvus (74 proc.). Kaip pavojingą elektronikos atlieką 61 proc. gyventojų įvardino freoninį šaldytuvą, 58 proc. – mikrobangų krosnelę. Išmanųjį telefoną kenksminga elektronikos atlieka laiko daugiau nei pusė respondentų (54 proc.), o kopijavimo aparatą bei plokščiaekranį televizorių kiek mažiau nei 50 proc. (47 proc. ir 47 proc.). Labiausiai „nekaltos“ gyventojams pasirodė LED lempučių (43,6 proc.) ar spausdintuvų atliekos (42,7 proc.).
Bendrovės „EMP Recycling“, perdirbančios elektronikos prietaisus, komercijos projektų vadovės Astos Prankienės teigimu, visos iš apklausoje pateiktų elektronikos atliekų yra reglamentuojamos kaip pavojingos, išskyrus mikrobangų krosneles, kurios nėra laikomos kenksmingomis atliekomis, tačiau tai nereiškia, kad jos neturi būti tinkamai tvarkomos kaip ir kitos elektronikos atliekos. „Kaip pačias pavojingiausias elektronikos atliekas išskirčiau dujošvytes lemputes, kuriose gausu gyvsidabrio, freono pripildytus šaldytuvus bei kineskopinius televizorius, kuriuose galima rasti metalo dulkių. Šios medžiagos kelia didžiausią pavojų žmonių sveikatai“, – teigia A. Prankienė.
Kalbant apie dujošvytes lemputes, kurios dar kitaip vadinamos gyvsidabrio garų šaltiniu, tampa pavojingos tik jas sudaužius arba išmetus į buitinių atliekų konteinerį, kur jos taip pat sumaitojamos ir gyvsidabris pradeda garuoti. Gyvsidabris gali ypač pakenkti fermentų veiklai ar net pažeisti centrinę nervų sistemą. Todėl netyčia sudaužius namuose dujošvytę lemputę, reikėtų gerai išvėdinti patalpas, siekiant, kad gyvsidabrio garai išsisklaidytų. Vietą, kurioje sudužo lemputė, reikėtų išvalyti drėgnu popieriniu rankšluosčiu, o šukes sudėti į atskirą maišelį ir išmesti į elektronikos atliekų konteinerį, dujošvytėms lemputėms skirtą langelį.
Nors Lietuvos gyventojai trečioje pagal pavojingumą vietoje išskiria amoniakinius šaldytuvus, visgi freoniniai yra kenksmingesni. Išsiskyręs iš šaldytuvo freonas gali sukelti mieguistumą, sutrikdyti centrinę nervų sistemą, o esant dideliam kiekiui, gali net apsunkinti kvėpavimą. Šaldytuve užuodus tarsi ką tik nupjautos žolės kvapą, nedelsiant reikėtų susisiekti su licencijuotu šaldymo remonto techniku, nes, ko gero, freonas išgaravo iš aušinimo sistemos.
Itin didelį pavojų kelia ant kineskopų vidinio paviršiaus nugulusios metalo dulkės, kurių įkvėpus, yra tikimybė susirgti pneumonitu – plaučių audinių arba bronchiolių uždegimu, kurio simptomai panašūs į plaučių uždegimo.
Pasak EPA atstovės I. Baltrūnaitės, elektronika nėra savaime pavojinga. Prietaisų atliekos tampa kenksmingos, kai laikomos netinkamomis sąlygomis arba išmetamos į buitinių atliekų konteinerius. EPA atstovė pataria, kad nenaudojami elektronikos prietaisai, laikomi su mintimi „o gal prireiks“, dažniausiai dulkėdami namuose tampa tik elektronikos atliekomis, o galiausiai gali pakenkti ir žmonių sveikatai. Todėl vis dar veikiančius ir nebenaudojamus prietaisus rekomenduojama padovanoti ar parduoti. Jeigu prietaisai jau sugedę ir jų remontas ekonomiškai nebetikslingas, jie turėtų būti atiduodami saugiam sutvarkymui.
Baterijas bei smulkiąją elektroniką (pavyzdžiui, barzdaskutes, ausines, įkroviklius, mobiliuosius telefonus ir kt.) galima išmesti specialiai tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst.: prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir pan. Nebepataisoma arba dėl kitų priežasčių naudojimui nebetinkama pilnos komplektacijos stambiagabaritė elektronika (pavyzdžiui, šaldytuvai, skalbimo mašinos, indaplovės) nemokamai išvežama iš namų užregistravus iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete adresu www.epa.lt skiltyje „Gyventojams“.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Apklausa atlikta 2018 m. gegužės 4–12 dienomis, jos metu apklausta 1000 gyventojų iš visos Lietuvos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...