Kokie veiksniai riboja verslumą Lietuvoje?

Pasak Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovo Vladimo Ivanovo, nors rinkos augimo potencialas, pelningumas, verslo prieinamumas prie finansinių šaltinių šiuo metu yra palankūs verslui ir teigiamai veikia paskatas kurti verslą, tam tikri rinkos instituciniai veiksniai veikia ribojančiai.

„Nors paklausa įmonių gaminamai produkcijai auga, tačiau perkaitusi darbo rinka kelia verslui daug problemų. Tačiau tuo pačiu tai skatina priimti strateginius sprendimus - įmonės didina investicijas į materialųjį turtą, o tai didina našumo augimą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu ir gerina Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas“, - sakė V. Ivanovas.

Pasak V. Ivanovo, nuo perkaitusios darbo rinkos nenukentės tik tie, kurie turi galimybes investuoti į naujus įrenginius, jų atnaujinimą, kompetencijų stiprinimą, t. y. savo konkurencijos didinimą.

„Verslios Lietuvos“ skaičiavimais, 2018 m. pirmą pusmetį daugiau nei 1 metus išgyvenusių įmonių dalis šalies ūkyje buvo 57,4 proc., o 2017 m, atitinkamu laikotarpiu - 62,6 proc. 2018 m. labai pagerėjo išgyvenamumo rodikliai paslaugų sektoriuje, taip pat gerėjo prekyboje ir statyboje.

Šis rodiklis mažėjo tarp nenustatytos ekonominės veiklos įmonių, taip pat apdirbamojoje gamyboje ir žemės ūkyje.

„Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas išskyrė tris pagrindinius veiksnius, kurie riboja verslumą šalyje, - administracinė našta, mokestinė aplinka ir verslumo ugdymas.

„Pagal neseniai atliktą Biurokratijos indekso tyrimą, perteklinis reguliavimas smulkioms Lietuvos įmonėms papildomai kainuoja 20 mln. eurų. Mokestinė aplinka taip pat nėra patraukli verslui, ypač startuoliams.

Ne mažiau svarbus veiksnys, lemiantis verslumo lygį šalyje, tai verslumo ugdymas mokyklose, kuris šiuo metu nėra pakankamas, - privalomas ekonomikos pamokų skaičius 9-10 klasėse iš viso per dvejus metus siekia tik 62 akademines valandas, o vyresnėse klasėse tai tampa pasirenkamuoju dalyku“, - sakė G. Morkūnas.

Pasak jo, norint, kad gyventojai būtų ekonomiškai išprusę ir kurtų tvarius, o ne vienadienius verslus, verslo ugdymui turėtų būti skiriama daugiau dėmesio.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. duomenimis, iš viso Lietuvoje veikia 83,4 tūkst. įmonių.