- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naftos kainos pasaulinėje rinkoje nusirito į jau seniai pamirštas žemumas ir tai jau matosi degalinių švieslentėse. Kodėl kai brangsta benzinas ir dyzelinas, tai iškart jaučiasi ir per prekių bei paslaugų brangimą, o kai degalų kainos mažėja, kitų prekių kainos arba nemažėja arba krenta vos vos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Vilniaus universiteto ekonomistu Algirdu Bartkumi.
– Tas amžinasis klausimas – kodėl tos degalų kainos krentančios niekada nemažina prekių ir paslaugų kainų?
– Na, suprantate, kitas dalykas yra tas, kad kai jos kyla, ne visada prekių kainos taip pat auga. Jos auga tada, kai kuro kainų kilimas viršija prognozes. Kai nustatomos kainos, verslas visada apskaičiuoja numatomą naftos ir naftos produktų kainą tam tikram laikotarpiui į priekį ir pagal tai nustato kainas. Dabar, kai nafta pinga, o atitinkamai ir kuras pinga, nėra jokios stiprios intencijos mažinti kainas, nes laikome tai, kad pigesnė energetika suteikia galimybę sumažinti kitus kaštus. Tokiu būdu išlaikome konkurencinį pranašumą, o vėliau galėsime geriau konkuruoti kainomis su kitais konkurentais. Tai tarsi pauzė, kurios mes troškome ir gavome.
– Kiek ilgai žemos kainos degalinėse laikysis ir kas jas gali padidinti?
– Na, suprantate, dabar, jei pažiūrėsime, turime sutapimą – prasideda rugsėjis, baigiasi atostogos, reiškia naftos produktai kažkiek yra linkę pigti. Jei žaliava išlieka tokiame pačiame lygyje, pasibaigus atostogų sezonui, mažmeninė kaina linkus smukti. Bet šiuo metu kuro kaina yra ganėtinai žema, ji yra nulemta pigios žaliavos. Žaliavos kaina taip pat stipriai nukrito.
– „Brent“ rūšies naftos kaina vakar rinkose nusirito iki 70 dolerių už barelį. Kas tai lėmė? Nes pasauly neramumų yra.
– Na, yra, bet jokių naujų įvykių nėra. Tie patys kariniai konfliktai tęsiasi. Tas pats neaiškumas dėl Kinijos ir Taivano. Jei pažiūrėsime, kas įvyko ir kas slepiasi už šių reikalų, tai prognozių klaidos. Buvo prognozuojama, kad Kinijos ekonomika pirks tam tikrą kiekį naftos, bet birželio, liepos mėnesiais kinai pirko šiek tiek mažiau naftos nei buvo tikėtasi. Tai rinkose susiformavo perteklinė pasiūla ir tai nulėmė kainos kritimą. Prognozavimo klaidos lėmė, kad nafta dabar pigi. Jei kinai toliau pirks mažiau naftos, nei prognozuota, ko gero, bus sumažinta gavyba, ir kainos atsistatys link 80 dolerių už barelį – priimtino tiek pirkėjui, tiek pardavėjui.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar tai signalas, kad pasaulio ekonomika lėtėja? Jei kinai perka mažiau naftos, kai kurios šalys taip pat stabdo savo pramonę. Mūsų verslininkai sako, kad laikomės gerai, bet pasaulis nevažiuoja taip gerai.
– Pasaulis galbūt nevažiuoja taip gerai, kaip buvo optimistinėse prognozėse, bet tai nėra katastrofiška. Kinijos ekonomikai buvo prognozuotas 5,1 proc. augimas, bet realiai buvo 4,7 proc. Tai nėra didelė paklaida. Klausimas, kodėl kinai sumažino apsirūpinimą naftos produktais kelis mėnesius, lieka atviras. Tai spekuliacija, galbūt jų vartojimas lėtėja. Jei kinai atstatys pirkimus, paklausa sugrįš ir gavybos nereikės koreguoti. Jei ne, OPEC, pagrindinis tiekėjas Kinijai, šiek tiek sumažins gavybą. Ir labiau sumažins negu buvo planavę. O tokiu atveju, sumažinus pasiūlą, kaina vėl atsistatys iki kokių 80 dolerių už barelį ir tai bus naudinga visiems.
– Kiek realu, kad ta kaina judės viena kryptimi – arba į tą COVID-19 laikų lygį, kai barelis kainavo tarp 20-30 dolerių, arba į Ukrainos karo pradžios lygį, kai kaina siekė 120-130 dolerių už barelį?
– Nei vienas. Pirmiausiai, kai buvo labai pigi nafta COVID-19 laikais, tai lėmė labai prastus energinių kompanijų finansinius rezultatus. Vėliau, kai prasidėjo energijos išteklių krizė, jos, savotiškai, bandė atsigauti ir susigrąžinti tai, ką prarado per COVID-19 laikotarpį. Tačiau visi išmoko pamoką, kad jeigu labai pabranginsime energinius išteklius, tai pakirsime ekonomikų konkurencingumą, kurios perka iš mūsų tuos išteklius. Todėl atsirado noras rasti priimtiną kainą, kuri padėtų subalansuoti tiek pardavėjų biudžetus, tiek pirkėjams leistų toliau augti.
– Ar dabar verta važiuoti ir užsipilti pilną baką, ar dar palaukti, nes kaina gali dar labiau kristi?
– Žiūrėkite, šiuo metu galiu pasakyti vieną dalyką: taip, kuras yra pigus, ir, ko gero, apskaičiavus, kiek už vidutinę algą galime nusipirkti kuro, rezultatai yra įspūdingi. Šio rugsėjo pradžios duomenimis, vienas lietuvis už vidutinę algą gali nusipirkti 996 litrus dyzelio. Palyginimui, 2019 metais rugsėjo pradžioje tai buvo tik 693 litrai dyzelio. Ko gero, atsižvelgiant į mūsų pajamas, kuras Lietuvoje niekada nebuvo toks pigus kaip dabar. Mes galime nusipirkti daugiau kuro nei bet kada anksčiau. Jeigu norime, galime paversti jį žele ir naudoti mitybos reikmėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pastatui senamiestyje Kaunas numato per 17 mln. eurų, archeologinių radinių nesitiki6
Kauno miesto savivaldybės skaičiavimu, senamiestyje prie pilies planuojamas statyti miesto administracijos pastatas su projektavimu galėtų kainuoti per 17 mln. eurų. ...
-
Lietuvą pirmiausia pasieks nešiojamos raketinės sistemos4
Lietuvą pirmiausia pasieks nešiojamos oro gynybos sistemos, kurios vėliau bus integruotos į trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas RBS70 NG (MSHORAD), teigia „Saab“ atstovas Lietuvoje Svajūnas Bandzevičius. ...
-
Ekspertai: šaltuoju sezonu reikėtų rinktis fiksuotų tarifų elektros tiekimo planus2
Artėjant žiemos sezonui ir siekiant stabilizuoti gaunamas sąskaita už elektros energiją, ekspertai pataria rinktis fiksuotų tarifų elektros tiekimo planus. ...
-
Šiauliai skelbia šildymo sezono pradžią
Šiauliai antradienį paskelbė šildymo sezono pradžią. Gyventojus šiluma turėtų pasiekti ne vėliau nei penktadienį, skelbiama savivaldybės interneto puslapyje. ...
-
Išeivius įdarbinti norinčioms įmonėms – specialus ženklelis
Lietuvių išeivius norinčios įdarbinti šalies įmonės gaus specialų ženklelį, rodantį jų vertybinę poziciją – atvirumą, tarptautiškumą bei siunčiantį žinią potencialiems darbuotojams, sako ekonomikos ir inovacijų min...
-
Ekonomistai: infliacija rugsėjį mažesnė nei tikėtasi, vėliau kainos kils labiau
Rugsėjį metinei infliacijai siekiant 0,5 proc., o mėnesio – 0,3 proc., ekonomistai sako, jog nedidelės mėnesio infliacijos ir buvo galima tikėtis, tačiau vėlesniais mėnesiais kainos didės. Analitikai mano, kad vidutinė metinė infliacija &scar...
-
ECB kitą savaitę veikiausiai vėl mažins bazines palūkanas
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba per spalio 17-ąją numatytą pinigų politikos svarstymą veikiausiai vėl sumažins bazines palūkanas, pareiškė jos narys, Prancūzijos centrinio banko vadovas Francois Villeroy de Galhau. ...
-
Kaune suvienodinamos verslo liudijimų kainos: lieka tik viena lengvata9
Kauno miesto taryba patvirtino, kiek kitais metais kainuos įsigyti verslo liudijimą. Kaina didinama visoms verslo liudijimų rūšims, išskyrus gyvenamųjų patalpų nuomos. Šis verslo liudijimas šiemet mieste buvo populiariausias....
-
Bankas įspėja apie naują sukčiavimo būdą: apsimeta senu pažįstamu
„Citadele“ bankas įspėja, kad pastaruoju metu gyventojai sulaukia SMS žinučių nuo neva seno pažįstamo, pasikeitusio telefono numerį. Vis dėlto, bendrauti apsišaukėlis siūlo spaudžiant ant kenksmingos nuorodos. ...
-
E. pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos šiemet augo 22 proc. iki 275 mln. eurų
Lietuvoje veikiančios elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos pirmąjį šių metų pusmetį gavo 275,1 mln. eurų pajamų – 22 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, antradienį pranešė Lietuvos bankas (LB). ...