- Vida Danilevičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje verslo vartotojai nepriklausomą elektros tiekėją gali pasirinkti nuo 2010-ųjų. Pagal Seimui pateiktas Elektros energetikos įstatymo pataisas, po metų, nuo 2021-ųjų, ir dalis namų vartotojų pradės palaipsniui pereiti nuo reguliuojamų elektros tiekimo kainų, kurias dabar nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, prie rinkos kainų – taigi, patys turės rinktis energijos tiekėjus ir tai lems jų už elektrą mokamą kainą.
Tačiau energetikai pripažįsta, kad visuomet liks tokių vartotojų, kurie jokio tiekėjo nepasirinks dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių ir už elektrą mokės brangiau, nei galėtų.
Lietuvoje per 10 metų nuo rinkos liberalizavimo pradžios tūkstančiai verslo sektoriaus vartotojų iki šiol taip ir nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo. Jie naudojasi vadinamuoju garantiniu elektros tiekimu, kurį užtikrina elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).
Kaip Eltai pranešė ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas, šiuo metu garantiniu elektros tiekimu naudojasi iš viso beveik 40 tūkst. vartotojų visoje Lietuvoje.
Iš šio skaičiaus – apie 14 tūkst. akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, valstybinių ir individualių įmonių bei viešųjų įstaigų.
Taip pat garantiniu elektros tiekimu naudojasi dar apie 12 tūkst. fizinių asmenų, vykdančių komercinę veiklą, apie 6 tūkst. – ambasadų, asociacijų, bendrijų, apie 3 tūkst. – bendruomenių, garažų bendrijų, savivaldybių įstaigų, ūkininkų fizinių asmenų. Likusieji iš beveik 40 tūkst. garantinio elektros tiekimo vartotojų – įvairūs fondai, pagal jungtinės veiklos sutartis veikiantys asmenys ir pan., nurodo ESO.
Kaip Eltą informavo Turto bankas (TB), valdantis dalį jam perduotų valstybei priklausančių pastatų, elektros energiją, kaip ir kitas su pastatų priežiūra ir eksploatacija susijusias paslaugas, TB perka viešųjų pirkimų būdu – iš tų tiekėjų, kurie gali užtikrinti geriausias kainas, taip taupant valstybės lėšas.
„Šiuo metu apie šešis septintadalius elektros energijos perkame iš nepriklausomų tiekėjų, o likusią dalį – iš ESO, kaip garantinį tiekimą“, – Eltai sakė Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Tomas Bagdonas.
Jo teigimu, Turto bankas per mėnesį už elektros energijos vartojimą jo valdomuose valstybei priklausančiuose pastatuose sumoka apie 150 tūkst. Eur. Ši suma kas mėnesį kinta, nes kinta ir Turto banko valdomas pastatų plotas – vyksta centralizacija ir valstybės turto pardavimas, taip pat keičiasi elektros energijos poreikis priklausomai nuo sezoniškumo.
„Negalime paveikti elektros kainos, tačiau galime mažinti su tuo susijusias administracines sąnaudas, todėl stambiname elektros energijos pirkimus, juos centralizuodami. Tikimės, kad taip prisidėsime prie eksploatacinių sąnaudų mažinimo“, – Eltai sakė TB komunikacijos vadovas.
Kaip Eltai pranešė ESO, trečiąjį šių metų ketvirtį jos nustatyta vidutinė elektros garantinio tiekimo pardavimo kaina buvo 5,96 ct/kWh.
Tuo metu vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje buvo mažesnė – rugsėjį ji siekė 4,879 eurų už kWh, rugpjūčio mėnesį – 4,937 Eur/kWh, liepos mėnesį – 4,894 Eur/kWh.
Verslo grupės vartotojai, kurie nepasirenka tiekėjo arba jų tiekėjas dėl kokių nors priežasčių nustoja tiekti elektros energiją, tampa garantinio tiekimo klientais, kuriems taikoma ESO nustatyta garantinio tiekimo kaina. Ji apskaičiuojama vidutinei praėjusio mėnesio elektros energijos biržos kainai, susiformavusiai Lietuvos kainų zonoje, pritaikius koeficientą 1,25 – taigi garantinio tiekimo elektros kaina yra didesnė už biržos elektros kainą.
ELTA primena, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., įsigaliojus Elektros energetikos įstatymo pakeitimams, garantinio tiekimo kainą ESO skaičiuoja kas mėnesį.
Lietuva vėluoja liberalizuoti energijos tiekimo rinką, palyginti su kaimynėmis šalimis: Estija elektros tiekimo rinką jau visiškai liberalizavo 2013 m., Latvija – 2015 m.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...