Kodėl lietuviai retai kovoja už savo atlyginimą?

Vienu įsimintiniausių 2018-ųjų Lietuvos įvykių tapo nuo lapkričio 12-osios iki gruodžio 19-osios trukusi mokytojų protesto akcija prieš etatinį darbo apmokėjimą. Deja, mūsų šalyje streikai nepalyginti retesni ir mažesni nei Vakarų Europoje, ten į gatves išeina šimtai tūkstančių piliečių.

Streikuojama ne kasmet

Lietuvos streikų istorija nėra kupina įvykių. Statistikos departamento apskaičiavimu, 2002–2004, 2006, 2009–2011 ir 2013 m. teisėti streikai apskritai nevyko. 2009 m. vykę protestai pripažinti neteisėtais. 2008 ir 2018 m. duomenys nėra tikslūs, galėjo būti arba vienas, arba du streikai. 2017 m. įvyko vienas skirtingose apskrityse. Daugiausia jų užfiksuota 2014 m. (78), 2015 m.(296) ir 2016 m. (242). Pagal geografiją aktyviausiai protestuoja Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas, ten registruojama maždaug 80 proc. visų streikų.

2018-aisiais, po metų pertraukos, piliečių, kovojančių už savo teises, aktyvumas pastebimai ėmė didėti. Gruodžio mėnesį Statistikos departamentas dar neturėjo naujesnių duomenų nei antrojo metų ketvirčio, tačiau žinoma, kad per 6 mėnesius jų jau buvo 47.

Mokytojai – ministerijoje

Lapkričio 12 d. dalyje mokyklų pradėtas streikas protestuojant prieš etatinį pedagogų apmokėjimą tapo istoriniu. Mokytojų nepasitenkinimą sukėlė mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistema, pradėjusi galioti nuo pernai rugsėjo. LŠDPS reikalavo atsisakyti naujosios tvarkos ir įdiegti kitokį etatinį modelį, kuriame etatą sudarytų mažiau kontaktinių valandų, o lygiai tokia pati dalis laiko būtų skirta kitiems darbams. Dar vienas reikalavimas – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. Be to, Be to, reikalauta mažinti vaikų klasėse.

Premjeras Saulius Skvernelis, nuo pirmosios protesto minutės tvirtino, kad švietimo reforma parengta labai gerai ir nebus atšaukta, o tvarkai nenorintiems paklusti mokytojams už streiko dienas nebus mokamas atlyginimas.

Po 16 parų nesulaukę derybų su Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybe, keliasdešimt mokytojų ėmė protestuoti ministerijos patalpose. Įtampos nebepakėlė ir S.Skvernelis. Premjeras gruodžio 3-iąją paskelbė atleidžiąs švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Kartu ir aplinkos bei kultūros ministrus Kęstutį Navicką bei Lianą Ruokytę-Jonsson.

Tačiau įkaitusi atmosfera ėmė dar labiau kaisti, nes buvo paskelbta, kad gruodžio 9 d. rengiama pedagogų palaikymo akcija. Tada įsikišo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė pasipiktino Vyriausybės abejingumu stebint keturias savaites trunkantį pedagogų streiką, imituojant derybas ir tempiant laiką. Gruodžio 6-ąją su švietimo profesinių sąjungų atstovais, Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša ir švietimo ekspertais aptarė šalies švietimo sistemos problemas ir galimus jų sprendimus. ir skubos tvarka pateikė Seimui įstatymų pataisas, kurios palengvins etatinio apmokėjimo įgyvendinimą ir neleis manipuliuoti mokytojų darbo užmokesčiu.

Švietimo ir mokslo ministerijoje gyvenę mokytojai tik gruodžio 19-osios pavakarę paliko Kolegijų salę. Deja, dėl pagrindinių, šimtus milijonų eurų kainuojančių reikalavimų pedagogams su valdžia kompromiso rasti nepavyko. Per protesto savaites streikuotojų skaičius keitėsi. Manoma, kad daugiausia vienu metu streikavo 1,5 tūkst. mokytojų iš 45 tūkst.

Neramumai Jonavoje

Apie streiką Jonavoje skelbta vasarą. Birželį buvo sukilę "Achemos" darbuotojai dėl neišmokamų priedų, atostogų premijų bei prastovų. Prognozuodama nuostolingus 2018 m., "Achema" nuo birželio buvo laikinai sustabdžiusi kolektyvinėje sutartyje su darbuotojais numatytas papildomas išmokas prie atlyginimo. Po derybų su darbuotojų atstovais buvo paskelbta, kad grįžtama prie įprastos premijų mokėjimo tvarkos.

Tačiau grįžo ne visi. Tuo metu, kai pradėjo bruzdėti pedagogai, apie save priminė ir Jonavos "Achemos" darbuotojai. Grupė jų lapkričio 22-ąją organizavo protestą dėl mažų atlyginimų ir neįgyvendintų vadovybės pažadų.

Tada "Achemos" generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas aiškino, kad dėl prastos situacijos pasaulinėje trąšų rinkoje nuo birželio pradžios iki spalio 1 d. įmonė dirbo puse pajėgumų. Tuo laikotarpiu dalis darbuotojų gavo mažesnius atlyginimus, nes turėjo daryti prastovas, o kiti liko dirbti, todėl jiems buvo mokamas pareigybinis atlyginimas ir premijos. Visos procedūros buvo suderintos su įmonės profesine sąjunga.O šios akcijos įmonės profsąjunga lapkričio 22-osios protesto nerėmė dėl to, kad jau su "Achemos" vadovybe buvo pradėjusi derybas.

Inga Ruginienė

Kodėl retai streikuojame?

"Streikas yra kraštutinė priemonė, kurios imamasi išimtiniais atvejais", – "Kauno dienai" sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė. – Pažiūrėję į mažesnių protestų statistiką, matome, kad piketų buvo nemažai. Jei pavyksta susitarti, išsiderėti tam tikras sąlygas iki streiko, tai jo ir nėra.

Kita vertus, per pastaruosius dvejus metus žmonių aktyvumas yra sumažėjęs. Sunku būtų išryškinti vieną priežastį. Viena jų, matyt, ta, kad visiems viskas yra gerai. Jei žmogus kažkuo nepatenkintas, jei atlyginimas mažėja ar darbo sąlygos prastėja, darbuotojas paprastai būna aktyvesnis, pradeda bruzdėti. Bet dabar žmonės gana ramūs, vadinasi, ne viskas yra blogai.

Taip pat reikia turėti omenyje, padaugėjo kolektyvinių sutarčių. Atsirado šakinės kolektyvinės sutartis, kokių anksčiau net nebuvo. Iki 2015-ųjų net nežinojome, kas tai yra.

O kolektyvinėje sutartyje suderėtos tam tikros sąlygos, jei jų laikomasi, darbuotojai įsipareigoja nestreikuoti. Tad gali būti, kad dabar ir nėra būtinybės protestuoti.

Universitetai – viena iš sričių, kur sunku suprasti, kodėl ten žmonės neaktyvūs. Mokytojai, medikai galėtų būti pavyzdys, kaip jie išsikovoja didesnius atlyginimus.

– Praėjusią vasarą vykęs "Achemos" darbuotojų protestas, galima sakyti, tik laikinai juos nuramino, nes lapkritį jie priminė, kad įmonės vadovybė laikosi ne visų pažadų.

– Darbuotojai buvo teisūs. Sunki ten situacija. Įmonės savininkai išsimoka milijoninius dividendus, o darbuotojams nuolat kalba, kad padėtis prasta. Žmonės, matydami tą nelygybę, ir sako, kad nurėžia dalį atlyginimų ir priemokų, o išsimokama 9–10 mln. eurų dividendų. Tai ir supykdo. Kol kas mūsų įmonėse nėra dalijimosi kultūros.

– Pardavėjų vidutinis atlyginimas tik 580–750 eurų per mėnesį. Tai tenkina žmones?

– Keista, kad ten, kur vieni mažiausių atlyginimų ir vienos sunkiausių darbo sąlygų, žmonės tokie neorganizuoti. Streiko negalima rengti ten, kur nėra profesinės sąjungos ir nevyksta kolektyvinės derybos. Darbuotojai negali patys skelbti streiko, nes jis bus neteisėtas.

Ne kartą bandėme pardavėjus skatinti jungtis į profsąjungas, kad galėtų apginti savo teises. Bet, pirmiausia, darbdaviai net neleidžia priartinti prie darbuotojų, antra, šioje srityje dirbantys žmonės visiškai neaktyvūs. Ir situacija bėgant metams nė kiek nesikeičia. Jei atsirastų didelės profsąjungos, prasidėtų derybos, atsirastų kolektyvinės sutartys.

– Tačiau ir labiau išsilavinę žmonės nemaištauja, kad jų vidutinė alga vos 730 eurų. Pavyzdžiui, tokia yra Vilniaus universitete. Tai tenkina ir intelektualus?

– Visiškai nesuprantamas dalykas, kodėl žmonės sėdi ir tyli. Mes, lietuviai, labai kantrūs. Jei mums atlyginimas kiekvieno mėnesio tą pačią dieną į sąskaitą atkeliauja, sakome, ai, gal kitą kartą bus geriau, gal šiek tiek pakentėsiu, o po mėnesio gausiu daugiau, gal darbdavys pridės. Bet darbdavys nepridės, pats privalai kovoti už savo teises.

Universitetai – viena iš sričių, kur sunku suprasti, kodėl ten žmonės neaktyvūs. Mokytojai, medikai galėtų būti pavyzdys, kaip jie išsikovoja didesnius atlyginimus. Ir vien dėl savo aktyvumo.

– O gal universitetų darbuotojai papildomai gauna kitų pajamų, pavyzdžiui, iš projektų, finansuojamų europinių fondų, todėl tai neatsispindi su darbo santykiais susijusių pajamų statistikoje ir iškreipia tikrąją uždarbio situaciją? Mokytojai galimybių tokiu būdu papildomai uždirbti turi labai mažai.

– Visiškai gali būti.

– Ar per įsimintiniausią pernai mokytojų protestą jie išsiderėjo daugiau nei kiti pedagogai?

– Tai nestandartinė, neeilinė situacija, streikavo maža dalis mokyklų. Tai, dėl ko vyko streikas, buvo suderėta šakinėje kolektyvinėje sutartyje. Didžioji dalis mokytojų, numatytas sąlygas jau turėjo.

– Kodėl, pavyzdžiui, nustatyta, kad pradedančiam policininkui iš karto mokama mažiausia alga turi siekti 600 eurų per mėnesį, o kitų sričių darbuotojai turi visa tai išsikovoti streikuodami ar kitaip protestuodami?

– Pareigūnai turi gana stiprią profesinę sąjungą. Jos neblogai derasi su Vyriausybe, darbo sąlygos gerėja, todėl nėra priežasčių streikuoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

norint

norint portretas
suorganizuot masiskai gera streika reikia laiko,o letuvis jo neturi ,nes nori staigiai viska issprest,Lietuviams reiki vienytis ,tik tada bus gerai organizuotas ir su Tautos noru isklausymu ir ju vykdymu ,dabar streikai parodija.

Valdzia ir seimas

Valdzia ir seimas  portretas
Valdzia ir seimas renkami tam kad atstovaitu istatymiskai zmoniu teises jie privalo koti uz tai o ne kilnoti rankas nesuprasdsmi uz ka ir kenkti zmonem tada ir streiku nereikes

r5g

r5g portretas
tai ,kad nepriklausoma prasidejo nuo profsajungu naikinimo taip,kad tai priimtina siame uab-e.....
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių