Sutinka dirbti už vos kelis eurus per mėnesį – kur čia šuo pakastas?

– Kiek mačiau pagal pirminę statistiką, Lietuvoje netrūksta tokių įmonių, kur mokami atlyginimai svyruoja nuo 5 iki 200 eurų.

– Na, pirmiausiai negąsdinkim žmonių. Iš tikrųjų tokių įmonių yra mažai. Be to, tų priežasčių, kodėl tas atlyginimas toks mažas, yra labai įvairių. Ir tai ne dėl kokio nors įprasto lietuviško skupumo. Dažnesnė priežastis yra gudrumas. Ir čia reikia pasidžiaugti tiek mūsų verslo aktyvumu, tiek tuo dalyku, kad žmonės sugeba naudotis tokiais įstatymų vingiais. Bet faktas yra labai paprastas – jeigu vadovas arba savininkas yra keliose įmonėse, tai savaime suprantama, kad ekonomiškai jam apsimoka vienoj įmonėj gauti formaliai pelną ir tai yra pigiausia forma, kaip žmogus gauna galutinį atlyginimą. Dėl to nenuostabu, kad yra pakankamas kiekis vadovų, kurie dirba už minimalų darbo užmokestį.

– Bet ar visi galėtų būti vadovai, nes vienoje įmonėje tokių darbuotojų yra ir po penkis, ir po šešis?

– Taip. Tai čia kaip tik ir yra tas subtilumas, kad „Sodra“ ir skelbia tik tuos duomenis, kur yra virš trijų darbuotojų. Dėl to tas faktas, kad tai galėtų būti vien vadovai minimizuojamas. Ir tada prasideda to gudrumo dugno klausimas. Tai kaipgi yra su tais darbuotojais, kurie sugeba sutikti dirbti už 36 eurų vidutinį atlyginimą? Arba kaip apiforminamos tos darbo valandos, kad tas atlyginamas tik toks gaunasi?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip jūs matote šią situaciją? Nes pirma mintis, kai matome 5 ar 40 eurų atlyginimą, grįžtame į tą juodąją ekonomiką, šešėlį, kai kai kurie atlyginimai buvo mokami vokelyje. Kiek tai galėtų būti realistiškas paaiškinimas šuo atveju?

– Pats pirmas dalykas yra toks, kad tokių įmonių, kurios moka tokius išskirtinai mažus atlyginimus, yra iki kelių šimtų. Tai nėra jokia problema tai ekonomikai, kurioje šiuo momentu 108612 įmonių deklaruoja bent vieną darbuotoją. Skaičiai labai maži. Faktas yra toks, kad tokių keistų žmonių, kurie vis dar nenori laikytis įstatymo, yra kiekvienoje šalyje. Bet visgi aš manau, kad pagrindinis dalykas yra forminimo gudrumai. Net iš tų dviejų šimtų įmonių, gal 10 proc. bus keistuolių, nesilaikančių įstatymo, bet didesnė dalis bus gudručiai.

– Bet tie gudručiai taip pat važinėja su kelis šimtus tūkstančių kainuojančiais automobiliais, jų ir apyvarta yra ganėtinai didžiulė. Tai norisi sugrįžti taip pat į senovės laikus ir prisiminti tą piramidę, kad vargšai išlaiko tuos bajorus, karalius ir, atrodo, čia taip pat tokia piramidė galėtų būti.

– Na, žinot, supraskite teisingai. Dar kartą grįžkime į pokalbio pradžią. Reikia pagirti tuos žmones, kurie yra gudrūs. Ir jeigu jie sugeba apiforminti gerą automobilį atskiroje įmonėje ir ekonomiškai tokiu būdu tai apsimoka, čia yra ne to žmogaus gudrumo problema, čia įstatyminių aktų problema po įstatyminių akto ir jų paaiškinimo. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dirba ties šituo klausimu. Beje, gal prieš porą metų pradėjo keistis situacija, kai VMI pranešimuose pradėjo rodytis žinutė apie tai, kad su didžiaisiais mokesčių mokėtojais dirbama. Nes, na, gaudyti mažuosius, kur kas nesumokėjo 10 eurų, mums su jumis labai neapsimoka. Ir tada mokesčių inspektoriai dirba tuščiai.