Kaip bus, jeigu tėvas atsiims iš antrosios pensijų pakopos sukauptas lėšas, nes buvusi sutuoktinė sako žinanti, kad anksčiau jis dalyvavo kaupime ir netgi papildomai yra mokėjęs, kad sumos būtų didesnės. Ar dabar, buvusiam sutuoktiniui atsiėmus pinigus (yra duomenų, kad atsiima), moteris vėl turėtų kreiptis į antstolius, ar lėšos alimentams bus nuskaičiuojamos pagal anksčiau galiojusį teismo sprendimą? „Sodra“ greičiausiai taip pat atsiimtų savo įdėtas lėšas už skolininką. Kas čia bus pirmesnis: ar „Sodra“, atsiimdama savo skolą, ar antstoliai, naujai išieškodami nemokamus alimentus? Ar vaiko mama turėtų ką nors šioje situacijoje daryti, imtis kokių nors veiksmų?
Greta Žutautė
Antstolė, Lietuvos antstolių rūmų atstovė Klaipėdos apygardoje
Išieškojimas galimas
Jeigu vykdomasis dokumentas dėl vaikui priteisto išlaikymo (vadinamųjų alimentų) išieškojimo jau yra pateiktas antstoliui, tuomet ir alimentų skola, ir einamosios periodinės išmokos gali būti išieškomos iš bet kokių skolininko gaunamų lėšų, iš kurių išieškojimas galimas. Tarp jų – ir pensijų fondo pervestos lėšos, jeigu skolininkas jas atsiima ir jeigu jam netaikoma viena iš įstatyme įtvirtintų išimčių (skolų išieškojimas iš pensijų fondų išmokų nevykdomas, kai: pensijų fondo lėšos pervedamos asmenims, kuriems išduotas siuntimas gauti paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugas; kai žmogus serga sunkia liga, kuri įtraukta į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą ligų sąrašą; kai nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas).
Iš naujo kreiptis nereikia
Moteriai nereikia iš naujo kreiptis į antstolį, jeigu vykdomoji byla nebuvo nutraukta ir tebėra vykdoma. Tačiau galima papildomai susisiekti su antstoliu ir jį informuoti, kad skolininkas gali gauti išmoką iš antrosios pakopos pensijų fondo.
„Sodra“ pirmumo teisės neturi
Atsiimti vaikui išmokėtas valstybės lėšas „Sodra“ pirmumo teisės neturi. Valstybės mokėtos išmokos nepaneigia įstatyme įtvirtintos prioritetinės vaiko teisės į išieškotas lėšas: pagal Civilinio proceso kodekso 754 str. 2 dalį reikalavimai išieškoti išlaikymą tenkinami pirmąja eile. Valstybės reikalavimai, kurie yra atgręžtiniai (regresiniai), to paties įstatymo 4 dalyje priskiriami trečiajai išieškojimo eilei, vadinasi, šie reikalavimai tenkinami tik kai visa reikiama skolų suma pervedama vaikui.
Ką daryti, jeigu skolininkas (nebūtinai dėl alimentų) gyvena užsienyje? Tarkim, žmogus draugui paskolino 10 tūkst. eurų. Draugas su visais pinigais išvažiavo į užsienį ir jau daugiau kaip aštuoneri metai negrįžta. Žmogus kreipėsi į teismą, skola priteista. Kaip išieškos antstoliai?
Suranda ir užsienyje
Lietuvos antstoliai veikia tik savo šalies teritorijoje, tačiau tai nereiškia, kad, skolininkams išvykus į užsienį, išieškoti jų skolas tampa neįmanoma. Lietuvos antstoliai ir toliau gali vykdyti išieškojimą iš Lietuvoje esančio skolininkų turto, o kitais atvejais taikomi tarptautiniai išieškojimo mechanizmai.
Alimentų išieškojimą iš ES valstybėse esančių skolininkų palengvina Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šis reglamentas taikomas visose ES šalyse, įskaitant Daniją. Valstybės turi savo centrines institucijas, kurios neatlygintinai padeda išlaikymo kreditoriams ir skolininkams pareikšti savo teises kitoje valstybėje narėje. Kai alimentai priteisti jaunesniems nei 21 metų asmenims, dėl jų išieškojimo užsienyje reikėtų kreiptis į „Sodrą“, o tais atvejais, kai išlaikymas priteistas suaugusiems asmenims – į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
Bendros procedūros
Tarpvalstybinį kitų skolų išieškojimą ES šalyse supaprastina bendros standartizuotos procedūros. Tai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, Reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, ir Reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. Bet kurioje ES šalyje pagal šiuos reglamentus priimtas teismo sprendimas pripažįstamas ir gali būti pateikiamas vykdyti be papildomo pripažinimo visose ES šalyse, išskyrus Daniją.
Jeigu skolininkai išvykę už ES ribų, Lietuvos teismų sprendimai užsienio šalyse gali būti vykdomi, kai juos pripažįsta atitinkamų valstybių įgaliotos institucijos.
„Sodros“ komentaras
Jeigu „Sodra“ vietoj vieno iš tėvų mokėjo vaikų išlaikymo išmokas, šios sumos vėliau išieškomos iš skolininko. Pirmiausia jam siunčiami priminimai ir raginimai geranoriškai padengti skolą, o į juos nereaguojant skola išieškoma priverstine tvarka. „Sodrą“ išieškoti nesumokėtas sumas įpareigoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, o visos priemonės taikomos laikantis teisės aktų ir Civilinio kodekso nuostatų.
Mokėjimo nurodymai teikiami per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS), kurią administruoja Registrų centras. Ši sistema sudaro galimybę automatiškai apriboti disponavimą lėšomis ir nurašyti skolą iš skolininko sąskaitų Lietuvos kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose, pavyzdžiui, iš banko ar „Revolut“ sąskaitos.
Vis dėlto išieškojimas negali būti taikomas visoms asmens gaunamoms lėšoms.
Jeigu pensijų fonde sukauptos lėšos buvo išmokėtos dėl svarbių sveikatos ar gyvenimo aplinkybių – pavyzdžiui, dėl sunkios ligos, 70 proc. ar didesnio dalyvumo netekimo ar paskirtos paliatyviosios pagalbos, tokios išmokos negali būti naudojamos vaikų išlaikymo išmokų skolai padengti.
Jeigu žmogus pensijų fonde sukauptas lėšas atsiėmė ne dėl sveikatos ar negalios priežasčių, bet, pavyzdžiui, savo noru nutraukė kaupimą, šios lėšos gali būti išieškomos skolai padengti.
Sausio mėnesį buvo 16,3 tūkst. vaikų išlaikymo išmokų gavėjų. Išmokėta suma – 2 mln. eurų.
Naujausi komentarai