Patikėdami bendrovės steigimą specialistams jaunieji verslininkai sutaupo ir pinigų, ir laiko

Dauguma pradedančiųjų verslą kaip vieną didžiausių kliūčių mini įvairius teisinius ir verslo administravimo reikalavimus. Jaunieji verslininkai su pirmais sunkumais susiduria vos sumanę steigti įmonę.

Šiuo metu Lietuvoje nėra nė vienos interneto svetainės, nė vieno leidinio, kuriame būtų pateikta visa informacija apie įmonės steigimą ir veiklos pradžią.
Norint savarankiškai pradėti veiklą tam tektų sugaišti net iki kelių mėnesių: pirmiausia ieškant informacijos, kur, kada ir kokius dokumentus nešti, o vėliau rengiant reikiamus dokumentus ir bėgiojant nuo vieno langelio prie kito.
Specialistai priduria, kad bandymas savarankiškai steigti įmonę ir nenoras konsultuotis su specialistais paprastai baigiasi nesėkmingai, ir pataria neužsiimti „savigyda“.

Pasigedo informacijos

Vos prieš kelis mėnesius Vilniuje įregistravęs įmonę jaunasis verslininkas Mindaugas pasakojo, kad didžiausią nuostabą jam kėlė informacijos trūkumas. Įpratęs viską, ko reikia, rasti internete, jis stebėjosi, kad Lietuvoje nėra nė vieno leidinio ar interneto svetainės, kurioje būtų pateikta visa informacija, kaip pradėti verslą.
„Pradėjęs ieškoti informacijos gana greitai supratau, kad norėdamas savarankiškai įsteigti įmonę sugaišiu labai daug laiko ir išeikvosiu nemažai jėgų, todėl su partneriu nusprendėme kreiptis į specialistus. Tokiu atveju įregistruoti įmonę labai paprasta“, – pasakojo Mindaugas.
Jam specialistų paslaugos kainavo apie 400 Lt, taip pat teko sumokėti mokesčius Registrų centrui, notarui. Įmonės įsteigimas padedant specialistams gali atsieiti apie 1000–2000 Lt. Reikia nepamiršti ir minimalaus įstatinio kapitalo, kuris turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. Lt.

Kryžiaus keliai

„Žinoma, tie, kas taupo pinigus ir turi laiko, gali bandyti steigti įmonę savarankiškai, tačiau teks pavargti ieškant informacijos. Kadangi įregistravimo dokumentai, atsižvelgiant į tai, koks įmonės tipas, skiriasi, teks paskaityti, paskambinti ir vis tiek iki galo nebūsi tikras, kad viską teisingai darai. Be to, pats vargiai surašysi įstatus, taigi jų teks kažkur ieškoti“, – įspūdžiais dalijosi vilnietis.
Renkantis konsultantus, jo manymu, reikėtų atsižvelgti į paslaugų kainą, tačiau nebūtinai tie, kurie už paprastą įmonės registravimą prašo 1000 ar 1500 Lt, yra geresni nei tie, kuriems reikės sumokėti 400 Lt.
Mindaugas gerai įvertino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teikiamą informaciją verslininkams. „Tačiau vėlgi vienos vietos, kur jauni verslininkai galėtų rasti visą informaciją, nėra. Reikėtų tokios erdvės, kur viskas būtų parašyta: įsteigei įmonę, skubėk įdarbinti buhalterį, pateik dokumentus „Sodrai“ ir t. t. Kyla daugybė klausimų, kada ir kodėl reikia tapti PVM mokėtoju, kur pigiai išsinuomoti biurą, kaip gauti lengvatinę paskolą ir t. t. Visa ši informacija galėtų būti teikiama vieno langelio principu“,– mano verslininkas.

Savarankiškumas kainuoja

Įmonių steigimu užsiimančios bendrovės „Feda“ direktorius Andrius Budreika tvirtino, kad profesionalų pagalba padeda sklandžiai įregistruoti įmonę. Specialistai reikiamus dokumentus parengia per dieną, o įmonę įregistruoja per 6–9 darbo dienas. Įmonių steigimu besiverčiančių konsultantų paslaugos kainuoja nuo 300 iki 1500 litų.
„Dažniausia pradedančių verslininkų klaida – mėginimas visus reikiamus dokumentus susitvarkyti patiems. Dažnai susiduriame su situacija, kai žmogus, ilgai bandęs parengti ir su notaru suderinti dokumentus, kreipiasi į mūsų įmonę pagalbos. Tokiu atveju dažnai tenka dokumentus perrašyti iš naujo, nes būna pasinaudota įvairiais internete rastais pavyzdžiais, kurie dažnai yra pasenę ir neatitinka įstatymų reikalavimų“, – įspėjo A.Budreika.

Ribota atsakomybė

Nedirbantiems teisės srityje gana sunku parengti dokumentus tinkamai, o notarai dažnai netgi atsisako tikrinti ir tvirtinti steigiamų įmonių dokumentus, jei juos parengė ne profesionalas.
Registrų centro duomenimis, jau kelerius metus populiariausia naujai steigiamų juridinių asmenų forma išlieka uždarosios akcinės bendrovės (UAB). Pernai jų įsteigta daugiau nei 6,5 tūkst., tai sudaro 67 proc. visų 2007 m. įregistruotų juridinių vienetų.
„Pagrindinė tokio pasirinkimo priežastis – ribota civilinė atsakomybė, t. y. bendrovė atsakinga tik savo turtu. O individualiosios įmonės savininkas yra atsakingas ir visu asmeniniu turtu. UAB atsakomybės pavyzdys galėtų būti statybos bendrovės. Jos statydamos kiekvieną stambesnį objektą steigia arba perka naują įmonę ir taip išdalija riziką savo objektams. Čia tiktų vieno žymaus užsienio žurnalisto UAB atsakomybės palyginimas su nepakaltinamais serijiniais maniakais, kurie gali padaryti bet ką ir iš esmės nebūti už tai atsakingi“, – kalbėjo A.Budreika.

Ribota valstybės parama

Be steigimo lėšų (mokesčių Registrų centrui, notarui) ir išlaidų konsultantų paslaugoms, steigiant UAB reikia turėti 10 tūkst. Lt minimalaus įstatinio kapitalo.
A.Budreika nenorintiems užsiimti įmonės steigimu siūlo įsigyti jau įsteigtą įmonę – taip išvengiama rūpesčių dėl 10 tūkst. Lt įstatinio kapitalo formavimo. Tokių įmonių kainos yra apie 3 tūkst. Lt.
Jis pasigenda realios valstybės pagalbos jaunoms įmonėms. „Vos ne vienintelė paramą teikianti Vilniaus miesto savivaldybė grąžina dalį steigimo išlaidų – 400 litų. Tiesa, šiais metais ši programa dar nepatvirtinta. Lietuva galėtų pasekti kitų valstybių pavyzdžiu ir iš pradžių jaunoms įmonėms leistų užsidirbti, taikytų mokesčių lengvatas, o ne pradėtų juos smaugti nuo pirmos dienos“, – kalbėjo A.Budreika.