- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitų metų valstybės biudžete Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM), Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui bene labiausiai mažės asignavimai, lyginant su šiais metais – tai lėmė ir prioritetų perskirstymas, ir Europos Sąjungos (ES) fondų finansavimo periodo pabaiga.
Tuo tarpu didžiausias asignavimu augimas numatomas Viešųjų pirkimų tarnybai, Medijų rėmimo fondui, viena pagrindinių to priežasčių – nepakankamos lėšos, kurios buvo skirtos šiemet.
EIM akcentuoja eksporto paskatų mažėjimą, Dramos teatre baigiami rekonstrukcijos darbai
EIM 2024 m. numatyta skirti per 468 mln. eurų, kai šiemet per 584 mln. eurų, kitais metais numatomas 20 proc. sumažėjimas. Ministerija Eltai tvirtino, kad Seimo sprendimu numatyta skirti tik 9,5 mln. eurų mažiau, tuo tarpu likusi sumažėjimą lėmė pasibaigęs ES fondų finansavimo periodas.
„2024 metams Ekonomikos ir inovacijų ministerijai valstybės biudžeto lėšų Seimo sprendimu numatyta skirti apie 9,5 mln. Eur mažiau, nei buvo skirta 2023 metams. Dėl šios priežasties 2024 m. mažės finansinės paskatos naujų investuotojų pritraukimui, eksporto paskatoms ir kitoms sritims, kurios nėra tiesiogiai finansuojamos iš ES fondų lėšų“, – komentare tvirtino EIM.
„Likusį sumažėjimą nulėmė kitų metų biudžete numatyta ES ir kitos finansinės paramos lėšų dalis, nes baigiasi 2014–2020 m. ES fondų finansavimo periodas“, – pažymėjo ministerija.
Tuo tarpu Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui 2024 m. numatyta skirti beveik 7,5 mln. eurų, kai šiemet – 10,9 mln. eurų, kitais metais numatomas 31 proc. sumažėjimas. Tačiau Dramos teatras tvirtina, kad tą lėmė modernizavimo ir rekonstrukcijos projekto baigiamoji fazė ir atitinkamai mažesnis finansavimas.
„Šis skirtumas susidarė dėl to, jog Lietuvos nacionalinio dramos teatro modernizavimo ir rekonstrukcijos projektas eina į pabaigą (rangos darbai pilnai baigti) ir šiam investiciniam projektui skiriamas atitinkamai mažesnis finansavimas. Kitai teatro veiklai finansavimas nesumažėjo“, – informavo Dramos teatras.
Augo finansavimas VPT, Medijų rėmimo fondui
Vis tik yra institucijų, kurios gali pasidžiaugti planuojamu finansavimu kitais metais. Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) 2024 m. numatyta skirti per 4,8 mln. eurų, kai tuo tarpu šiemet buvo skirti beveik 3 mln. eurų (numatomas 62 proc. asignavimų augimas). VPT aiškino, kad lėšų poreikis išaugo dėl 2023 m. buvusio nepakankamo finansavimo.
„Nors tarnyba, kiek įmanoma, sumažino išlaidas 2023 m., tačiau jai skirtų asignavimų vis tiek nepakako darbo užmokesčiui ir IT paslaugoms atlyginti. Skirtos papildomos lėšos kitais metais atiteks, visų pirma, šių metų įsiskolinimams padengti“, – perduotame komentare teigė VPT.
„Didžiausia dalis bus skiriama IT paslaugoms – viešųjų pirkimų sistemų priežiūrai ir palaikymui. Darbo užmokesčiui asignavimų skirta dalis didės tik tiek, kad kitąmet nebūtų įsiskolinimų“, – aiškino tarnyba.
Medijų rėmimo fondui (MRF) 2024 m. numatyta skirti per 6,5 mln. eurų, kai šiemet buvo skirta per 3,2 mln. eurų. Vis tik spalio pabaigoje dalis žiniasklaidos atstovų buvo kreipęsi į Prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, Finansų ir Kultūros ministerijas su prašymu MRF finansavimą didinti iki 9 mln. eurų, taigi poreikiai buvo patenkinti tik iš dalies, nors finansavimas buvo padvigubintas. Tačiau MRF direktorius Ruslanas Iržikevičius tvirtino, kad skirtos lėšos – racionali suma veiklos pradžiai.
„Ar užteks 6,5 mln. eurų 2024 metams? Asignavimų augimas ženklus nors ir veiklos laukas gana ženkliai išsiplėtė. Kuriamas efektyvesnis šios paramos paskirstymo mechanizmas, tad manau kad pradėti visą procesą nuo tokios sumos yra racionalu. Be to, tai juk tik pati pradžia“, – sakė R. Iržikevičius.
Galiausiai augo ir Nacionaliniam vėžio institutui skirti asignavimai – nuo 1,65 iki 1,8 mln. eurų (9,5 proc.). Nors nurodoma, kad šiemet Nacionaliniam vėžio institutui buvo skirti beveik per 2,5 mln. eurų, t. y. finansavimas mažėjo, tačiau pakeitus įstaigos statusą iš biudžetinės į viešąją įstaigą, pasikeitė apskaitos taisyklės.
„Asignavimų mažėjimo nėra, pakeitus statusą iš biudžetinės į viešąją įstaigą, pasikeitė apskaitos taisyklės. Realus biudžetinio finansavimo didėjimas – 9,5 proc., nuo 1,65 iki 1,8 mln. eurų“, – aiškino Nacionalinio vėžio instituto atstovė spaudai Ieva Motiejūnaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos1
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas15
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką7
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu2
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Nežabota biurokratija žudo ir pačią valstybę49
Biurokratinė sistema stabdo šalies ekonominį vystymą, kuris šiuo laikotarpiu yra Lietuvos išgyvenimo klausimas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigia: geopolitinė situacija yra tokia, kad turime būti ši...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų19
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...
-
M. Lingė: opozicija galėtų palaikyti naują pajamų apmokestinimą
Opozicijoje esančių konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad ji galėtų paremti valdančiųjų ketinimus keisti gyventojų pajamų apmokestinimą (GPM). ...