Kitąmet biudžete balanso nebus: pajamų mažės, išlaidų daugės

Į Seimą iš Vyriausybės jau atkeliavo Finansų ministerijos parengtas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – kitąmet turėtų siekti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o šiemet jis turėtų siekti 8,8 proc.

Biudžetas turėtų būti tvirtinamas Seime ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų iki metų pradžios, tačiau tai užsitęsia iki Kalėdų. Jį jau tobulins ir tvirtins naujos kadencijos parlamentas. Pirmas svarstymas numatytas lapkričio 24-ąją, o pirmasis naujojo Seimo posėdis tradiciškai vyksta šio mėnesio viduryje.

Pajamų mažės, išlaidų daugės

Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su patvirtintomis šiemet, mažės 1,3 proc., iki bemaž 11,39 mlrd. eurų, o išlaidos augs 21,2 proc., iki 15,49 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 4,11 mlrd. eurų – 3,3 karto daugiau, nei patvirtinta šiemet (1,248 mlrd. eurų).

Planuojamos "Sodros" kitų metų biudžeto pajamos sieks 5,063 mlrd. eurų, išlaidos – 5,002 mlrd. eurų. "Sodros" biudžeto perteklius 2021 m. turėtų siekti 61,295 mln. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas 2021 m., planuojama, bus subalansuotas – siektų 2,37 mlrd. eurų.

Palyginti su 2020 m., artėjančiais metais numatoma, kad savivaldybių biudžetų bendros pajamos augs 282,4 mln. eurų (8,6 proc.). Dėl koronaviruso susidarius neįprastoms aplinkybėms, šiemet nukentėjo savivaldybių biudžetų pajamų surinkimas, todėl kitąmet iš valstybės biudžeto bus skiriamos lėšos ir kompensuojamos 2020 m. negautos pajamos. Savivaldybės, esant poreikiui, galės papildomai skolintis iki 53 mln. eurų.

Kiti skolinasi daugiau

Turime būti ypač atsargūs, ne tik vengti naujų ilgalaikių įsipareigojimų, kurie nepadengti tvariais finansais, tačiau ir šaldyti išlaidų augimą.

Kitų metų valstybės svarbiausiasis finansinis dokumentas parengtas remiantis rugsėjo viduryje paskelbtu ekonomikos raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2021 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičiavus mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sudarys 7,9 proc.

"Turime būti ypač atsargūs, ne tik vengti naujų ilgalaikių įsipareigojimų, kurie nepadengti tvariais finansais, tačiau ir šaldyti išlaidų augimą. Tik tada galėsime įgyvendinti vieną pagrindinių principų – skolos ir BVP santykio augimo stabilizavimą", – pristatydamas 2021 m. valstybės biudžeto projektą kadenciją baigiančiam Seimui teigė ministras Vilius Šapoka.

Jo teigimu, lyginant Lietuvos ir kitų ES šalių deficitus, skolos lygį, Lietuva bus tarp tų, kuriose šie rodikliai bus mažiausi: "Kalbant apie Lietuvos padėtį tiek balanso, tiek skolos prasme, sakyčiau, tiek vienu, tiek kitu atveju mes būsime šalių grupėje, kur tiek deficitas, tiek skolos lygis bus mažiausias."

Pasak V.Šapokos, atsižvelgta į pažeidžiamiausias visuomenės grupes bei investicijas į ateitį. Jis priminė, kad vykdant priimtus įsipareigojimus, labai svarbu kartu tikslingai skatinti ekonomiką – tam reikalingos ilgalaikės investicijos, bei pristabdyti kitas išlaidas – tam, kad suvaldytume skolos augimą.

Dėmesys ekonomikai

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai, įskaitant ir "Sodros" biudžetą – 7 334 mln. eurų. Palyginti su 2020 m., socialinei sričiai papildomai bus skiriama 782 mln. eurų. Taip pat žymiai daugiau bus skiriama ekonomikai – iš viso 3,58 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m., tai 1,05 mlrd. eurų daugiau. Švietimui skiriamos lėšos taip pat augs – 683 mln. eurų, iš viso skiriant 3,06 mlrd. eurų. Sveikatos apsaugai numatyta skirti 2,73 mln. eurų, t. y. 396 mln. eurų daugiau nei šiųmečiame plane.

2021-ųjų biudžeto projekte numatyta skirti visuomenės apsaugai ir viešajai tvarkai 939 mln. eurų (13 mln. eurų papildomai, palyginti su 2020 m.) bei kultūrai ir religijai – 621 mln. eurų (26 mln. eurų daugiau). Gynybai biudžeto projekte numatyta skirti 1,12 mlrd. eurų (16 mln. eurų daugiau), aplinkos apsaugai – 417 mln. eurų (3 mln. eurų daugiau).

Siekiant sparčių ir efektyvių investicijų į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, ES struktūrinių fondų projektams 2021 m. valstybės biudžete numatomos didelės investicijos – planuojama skirti 2 mlrd. eurų.

Teigiama, jog tam, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę, Ateities ekonomikos DNR plano naujoms investicijoms 2021 m. valstybės biudžete numatyta skirti apie 1,6 mlrd. eurų. Didžiausia dalį, t. y. 1,3 mlrd. eurų, planuojama, sudarys ES lėšos, 29 mln. eurų bendrojo finansavimo lėšos, dar 199 mln. eurų valstybės biudžeto lėšos.

Didėja išmokos ir MMA

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, prognozuojama, kad "Sodros" išlaidos (beveik 5,01 mlrd. eurų) bus 4 proc. (191,7 mln. eurų) didesnės, nei laukiama 2020 m. "Didžiausią "Sodros" išlaidų dalį sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms – per 3, 728 mlrd. eurų (7 proc. daugiau, nei laukiama 2020 m.). Šių išlaidų didėjimą nulemia numatomas pensijų didinimas 7,17 proc. pagal apskaičiuotą indeksavimo koeficientą 2021 m.

Pasak L.Kukuraičio, prognozuojama, kad 2021 m. mažėjant sergamumui dėl pandemijos, ligos socialinio draudimo išmokos sieks beveik 459 mln. eurų (64 mln. eurų, arba 12,2 proc., mažesnės nei atitinkamos 2020 m. išlaidos), motinystės socialinio draudimo išmokoms numatoma panaudoti per 369 mln. eurų (19,7 mln. eurų, arba 5,6 proc. daugiau nei 2020 m.), nedarbo socialiniam draudimui – per 318 mln. eurų (2,5 mln. eurų, arba 0,8 proc., mažesnės nei 2020 m. laukiama).

Palyginti su 2020 m., kitąmet planuojama skirti 321 mln. eurų daugiau socialinėms išmokoms. Vaiko pinigai didės 10 eurų, t. y. nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 100 iki 110 eurų. Tam ateinančių metų biudžete numatyta skirti 63 mln. eurų.

Jeigu Seimas matys, kad tai yra tinkami siūlymai ir bus pritarta 13-ajai pensijai su pakeitimais, tam atsiras biudžete ir finansavimas.

Numatyta, kad minimali mėnesinė alga, neatskaičiavus mokesčių, padidės 35 eurais (nuo 607 iki 642 eurų). Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti 2021 m. biudžeto projekte numatyta papildomai 27,5 mln. eurų.

Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės 27 eurais (nuo 377 iki 404 eurų), o turintiems būtinąjį stažą ji padidės 30 eurų (nuo 399 iki 429 eurų). Iš viso pensijoms didinti 2021 m. biudžete planuojama skirti 258 mln. eurų.

Parlamente antradienį paklaustas dėl 13-osios pensijos, socialinės apsaugos ir darbo ministras teigė, kad jis prieš pačią idėją nėra prieš.

"Niekada nesakiau, kad esu prieš 13-ąją pensiją. Visada sakiau, kad ji gali atrasti vietą mūsų pensijų sistemoje. Tačiau tai turi būti padaryta išmintingu būdu. Vyriausybė, rengdama išvadą, kurios paprašė Seimas, mes tuos siūlymus pateiksime. Jeigu Seimas matys, kad tai yra tinkami siūlymai ir bus pritarta 13-ajai pensijai su pakeitimais, tam atsiras biudžete ir finansavimas", – teigė L.Kukuraitis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Va taip

Va taip portretas
kaip visad: senieji išeina pilnomis savo kišenėmis, naujieji ateina - tuštėja liaudies kišenės.

Anonimas

Anonimas portretas
padekokyt Simonytei ir Kubiliui kurie 2008 m iklampino lietuva i milijardines skolas sleifas tesiasi ir neaisku kada baigsis

AŠ Manau

AŠ Manau portretas
nu ka ,o tu dirbi kam? Tau piemenėlis ,o valdantieji vis palikdami išeidami tuščius ,,puodus..tai gerai.Juk gtaip nuo pat pradžių.Po Kirkilo,ir Skvernelio milijardai ištaškyti.Kur jie nuplaukė? O gi pasipildė savo kišenes.Ir reikjės atėjusiems vėl iš naujo kibti iš peties į darbą.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių