Kiek neoficialūs bedarbiai skolingi valstybei?

Pernai nemokamų atostogų išėjusiems darbuotojams privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos nebus skaičiuojamos. Tačiau oficialiai darbo biržoje neregistruotiems bedarbiams teks sumokėti daugiau kaip 800 litų.

Pinigus grąžins

Tiems gyventojams, kurie praėjusiais metais dirbo pagal darbo sutartį ir dėl vienų ar kitų priežasčių nemokamai atostogavo daugiau nei mėnesį, PSD įmokos nebus skaičiuojamos, pranešė Finansų ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

VMI per artimiausias dienas peržiūrės ir įvertins pirmines gyventojų 2009 m. deklaracijas ir jas atnaujins. Tiems gyventojams, kurie įmokas jau sumokėjo, jos bus grąžintos.

Kad priverstinai nemokamų atostogų išleistiems žmonėms nereikės papildomai susimokėti valstybei, patvirtino ir premjeras Andrius Kubilius.

Nemaloni staigmena

VMI priminė, kad oficialiai darbo biržoje užsiregistravę asmenys yra socialiai drausti ir jiems mokėti PSD įmokų nereikės.

Visi kiti bedarbiai arba nelegaliai dirbę asmenys iki gegužės 3 d. turės susimokėti PSD mokestį už praėjusius metus, jei to dar nepadarė. Niekur nedrausti gyventojai nuo pernai sausio turi savarankiškai mokėti po 72 litus kas mėnesį, per metus ši suma siekia 864 litus. Ši naujiena tapo nemalonia staigmena nemažai daliai šalies gyventojų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių oficialiai nesiregistravo darbo biržoje.

Už paslaugas susimokėjo

Pavieniais statybos ir vidaus apdailos darbais besiverčiantis Andrius S. (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo, kad dar 2008 m. dirbo pagal verslo liudijimą ir pats savarankiškai mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tačiau praėjusiais metais užsakymų gerokai sumažėjo, o ir verslo liudijimai pabrango, tad jaunas vyras nusprendė laimės ieškoti užsienyje. Porą vasaros mėnesių Andrius S. dirbo Vokietijoje, vėliau trims mėnesiams išvyko į Norvegiją. Ten lietuvis uždarbiavo nelegaliai.

"Kai pernai lapkritį grįžau į Lietuvą, man prireikė medikų pagalbos. Kadangi Lietuvoje oficialiai nedirbau, poliklinikoje už chirurgo konsultaciją ir sužalotos rankos perrišimą susimokėjau apie 180 litų, – pasakojo Andrius. – Daugiau medikų paslaugomis nesinaudojau. Todėl nesuprantu, už ką dabar turėčiau atgaline data mokėti sveikatos draudimo įmokas?"

Kiek Andriui reikės mokėti PSD įmokų, jis dar nežino ir laukia, kol VMI paskelbs preliminarią deklaraciją.

"Jeigu jau būsiu priverstas sumokėti PSD įmokas, tikiuosi, kad valstybė man grąžins poliklinikai sumokėtus pinigus", – svarstė į redakciją paskambinęs vyras.

Kaip bus, neaišku

Atsakymo į Andriaus S. klausimą nepavyko sužinoti nei VMI, nei Valstybinėje ligonių kasoje. VMI Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Darius Buta tvirtino, kad VMI tik administruoja PSD įmokas, t. y. surenka pinigus iš mokesčių mokėtojų ir perveda juos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Jeigu asmuo moka PSD įmokas, ši informacija pasiekia Ligonių kasą, o iš jos – poliklinikas.

Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Česlovas Grencevičius visais mokesčių surinkimo klausimais žurnalistams patarė kreiptis į VMI.

"Negaliu kalbėti už mokesčių administratorius. Girdėjau, kad svarstoma, kaip pasielgti su žmonėmis, susimokėjusiais už medikų paslaugas, bet dėl to sprendimus priims ne Ligonių kasa. Matyt, teks šiuo klausimu pasisakyti ir politikams", – kalbėjo Č.Grencevičius.

Oficialiai darbo neturintiems asmenims jis rekomendavo užsiregistruoti darbo biržoje – tuomet socialiniu ir sveikatos draudimu pasirūpins valstybė.

Komentaras

Romas Lazutka

Vilniaus universiteto profesorius

Jeigu jau žmogus moka socialinio draudimo įmokas, turi būti aiškiai nustatyta, už kurį laiką jis gali gauti nemokamas medicinos paslaugas. Bet jeigu asmenys pernai nemokėjo socialinio draudimo įmokų ir nesinaudojo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis arba už jas susimokėjo, tai papildomai tokiems žmonėms jokių prievolių neturėtų atsirasti. Bet sunku pasakyti, kaip tokiu atveju valstybė grįs savo reikalavimus. Žinoma, nelegaliai dirbantis žmogus, nustačius tokį faktą, turėtų būti baudžiamas ir iš jo galėtų būti pareikalauta sumokėti ne tik PSD įmokas.

Kai kuriose šalyse aiškiai reglamentuota, kad sveikatos priežiūros paslaugas gali gauti tik socialiai drausti asmenys, o kitose valstybėse yra nustatyti bendri mokesčiai ir sveikatos priežiūra prieinama visiems. Lietuvoje nuo praėjusių metų siekiama aiškiai atskirti PSD įmokas ir paskatinti savarankiškai dirbančius gyventojus rūpintis šiuo draudimu, bet, kaip matome, ta sistema nelabai veikia. Būtų galima nustatyti, kad neapsidraudęs asmuo pats susimokėtų už jam suteiktas medikų paslaugas, brangias operacijas, bet kai sprendžiamas gyvybės klausimas, pinigus skaičiuoti atrodo nepriimtina ir neetiška.

Galima pateisinti ir nelegaliai dirbančius ir PSD įmokų nemokančius asmenis – jie nesvarsto, susirgs ar ne, jiems rūpi, kaip išgyventi šiandien, kai reikia mokėti už komunalinius mokesčius, išmaitinti šeimas.

Faktai ir skaičiai

PSD suteikia apdraustiems asmenims teisę įvykus draudžiamajam įvykiui (sakysim, susirgus) gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas: pirminės ambulatorinės, ambulatorinės specializuotos ir stacionarinės sveikatos priežiūros, greitosios medicinos pagalbos, slaugos, palaikomojo gydymo, brangiųjų tyrimų ir procedūrų, sanatorinio gydymo ir kt.

Visomis paslaugomis (už jas atskirai nemokėdami) turi teisę naudotis tik apdraustieji PSD. Apdraustaisiais tampama kas mėnesį mokant privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybės lėšomis draudžiami tik labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys – vaikai, moksleiviai, pensininkai, neįgalieji ir kt., – jei jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos.

Gaunantiems pajamų pagal autoriaus sutartį, sporto ar atlikėjo veiklos pajamų, taip pat asmenims, užsiimantiems individualia veikla, mokantiems įmokas savarankiškai, ūkinių bendrijų nariams, individualiųjų įmonių savininkams PSD įsigalioja kitą mėnesį po to, kai tris mėnesius iš eilės jie moka sveikatos draudimo įmokas, ir galioja tol, kol šios įmokos mokamos.

Neapdraustas asmuo, kuriam nedelsiant prireikia medicinos pagalbos, turi galimybę nelaukti trijų mėnesių ir iš karto gauti reikiamą sveikatos priežiūrą, kurios išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto. Tam jis turi sumokėti trijų minimalių mėnesinių algų dydžio įmoką (šiuo metu – 2400 litų). Kad draustumas nenutrūktų, įmokas toliau reikia mokėti įprastine įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kas mėnesį po 72 litus.

Jei žmogus neapdraustas arba neapsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, už medicinos paslaugas, turės mokėti pats pagal gydymo įstaigos nustatytus paslaugų įkainius (neapdraustiesiems garantuojama tik būtinoji medicinos pagalba).