Vystymuisi ES ir jos valstybės narės kartu skiria daugiausia paramos pasaulyje. 2013 m. ši suma sudarė 56,5 mlrd. eurų, 2014 m. – 58,2 mlrd. eurų. Lietuvos parama vystymuisi pernai sudarė 30,45 mln. eurų. Ir vis dėlto ES sau kelia dar didesnius tikslus. Ne vienam kyla klausimas – kam gi to reikia? Ko pasiekiama šia parama?

Daugiausia, bet nepakankamai

ES valstybės narės dar prieš dešimtmetį įsipareigojo, kad jų teikiama parama vystymuisi iki 2015 m. pasiektų 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). 2004 m. ir vėliau į ES įstojusios šalys įsipareigojo skirti 0,33 proc. BNP. Tačiau 2014 m. bendra ES oficiali parama vystymuisi sudarė 0,42 proc. ES BNP. Šis santykis 0,7 proc. viršija tik keturiose ES valstybėse narėse: Švedijoje (1,10 proc.), Liuksemburge (1,07 proc.), Danijoje (0,85 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (0,71 proc.). Pagal preliminarius balandį paskelbtus duomenis, Lietuvos skirta oficiali parama vystymuisi 2014 m. sudarė 30,45 mln. eurų – 0,09 proc. BNP.

Tad gilėjančios krizės Viduržemio jūroje akivaizdoje, gegužės 19 d. Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kurioje raginama iš naujo priimti įsipareigojimą siekti, kad iki 2020 m. oficiali parama vystymuisi sudarytų bent 0,7 proc. BNP. Užtikrinti finansavimą vystymuisi po 2015-ųjų bus siekiama Trečiojoje tarptautinėje vystymosi finansavimo konferencijoje, kuri vyks Etiopijoje liepos viduryje.

Skursta ne iš kvailumo

Vis dėlto neretai žinios, publikacijos apie tai, kad paramai ir vystymuisi ES skiria dešimtis milijardų eurų, o Lietuva – dešimtis milijonų eurų per metus, sulaukia komentarų: kodėl gi verta rūpintis skurdo jose mažinimu? Argi reikia remti tuos, kurie nemoka patys „geriau susitvarkyti“? Ir argi Lietuva yra ta šalis, kuri gali teikti paramą, o ne turėtų ją gauti?

Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius Jonas Urbanavičius, komentuodamas tokias abejones, priminė apie tam tikrą turtingųjų šalių skolą pasauliui. „Pasaulyje dėl įvairių aplinkybių – istorijos, technologinės plėtros, skirtingų gamtinių sąlygų – žmonijos vystymasis yra netolygus. Ilgą laiką išsivysčiusios valstybės ženkliai ir neproporcingai prisidėjo prie valstybių, kurias vadiname neišsivysčiusiomis ar besivystančiomis, išteklių eikvojimo, – pabrėžė J.Urbanavičius. – Be to, tokios valstybės dažniausiai yra ir įvairių gamtinių katastrofų – žemės drebėjimų, cunamių ar sausrų – rizikos zonose. Taigi išsivysčiusių valstybių pagalba besivystančioms šalims – visų pirma pagalba šioms valstybėms sprendžiant jų socialines, aplinkos apsaugos problemas.“

Tuo tarpu Lietuvos, kaip neįgalinčios padėti skurdžioms šalims, įsivaizdavimas J.Urbanavičiui atrodo visai atgyvenęs. „Lietuva šiuo metu rengiasi tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Narystė šioje organizacijoje prieinama tik išsivysčiusiomis pripažįstamoms valstybėms. Būdami išsivysčiusia valstybe, prisiimame ir tam tikrus įsipareigojimus, susijusius su paramos teikimu besivystančioms šalims – tiek vieni, tiek ir kartu su kitomis ES valstybėmis“, – polinkį jaustis labiau vargšais nei esame pamiršti linki J.Urbanavičius.

Daug padaryta, daug padarytina

Taigi 2000 m. visos pasaulio valstybės priėmė sprendimą siekti, kad per 15 metų, tai yra iki šių metų pabaigos, būtų pasiekti aštuoni tikslai gyvenimo kokybės gerinimo srityje, tarp kurių – skurdo ir bado pasaulyje naikinimas, siekis, kad visi pasaulio vaikai galėtų įgyti bent pradinį išsilavinimą, vaikų mirtingumas ir panašiai. Pagrindinis iš šių „tūkstantmečio tikslų“ – panaikinti pasaulyje skurdą – įrašytas ir kaip ES vystymosi politikos tikslas. Yra pripažįstama: visuotinai ir visiškai išnaikinti skurdo neįmanoma. Tad kokie yra pastebimi realūs skurdo mažėjimo požymiai?

J.Urbanavičiaus teigimu, nuo 2000 m., kai patvirtintoje programoje buvo nubrėžti paramos vystymuisi tikslai, iš aštuonių nustatytų tikslų didesnės pažangos pasiekta užtikrinant vaikų švietimą, įtvirtinant lygias moterų ir vyrų teises, mažinant sergančiųjų maliarija, tuberkulioze, šalinant iš aplinkos ozoną ardančias medžiagas, saugant nykstančias rūšis, gerinant nepalankiomis sąlygomis gyvenančių žmonių padėtį.

„Yra pripažįstama, jog valstybės tinkamai laikosi įsipareigojimų dėl paramos vystymuisi teikimo. Tačiau dar daug nustatytų tikslų yra nepasiekti: vaikų mirtingumo, žemiau skurdo ribos gyvenančių asmenų skaičiaus, prieigos prie geriamojo vandens neturinčių bendruomenių skaičiaus mažinimas ir panašiai, – vardijo KTU Europos instituto direktorius. – Šiais metais minėti tikslai turėtų būti peržiūrėti ir pasauliniu lygiu nustatytas naujas veiksmų planas, siekiant pasaulinių vystymosi tikslų.“

Didžiuma humanitarinės pagalbos – Ukrainai

Lietuva dvišaliu pagrindu teikia pagalbą Afganistanui, Baltarusijai, Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai, o kitoms besivystančioms valstybėms Lietuva suteikia paramą atsižvelgdama į poreikius ir įvertinusi savo galimybes.

Šiame didžiuliame pasauliniame procese pastaruoju metu ideologiškai bene labiausiai visuomenės matoma bei stebima Lietuvos linija – visapusė parama Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai.

Nuo kelių projektų su Moldova ir Ukraina apskritai prasidėjo pirmosios Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvos, o dabar šis bendradarbiavimas apima visas ES Rytų kaimynystės valstybes. Daug projektų ir bendrų veiklų buvo inspiruotos bendros istorijos, kultūrinių ryšių.

Tačiau pastaraisiais metais Ukrainai parama ypač reikalinga dėl skausmingesnių priežasčių – karinio konflikto pasekmių. Jungtinių Tautų agentūrų duomenimis, Ukrainoje yra daugiau nei 1 mln. priverstinai šalies viduje perkeltų ar gyvenamosios vietos netekusių asmenų, daugiau nei 10 proc. iš jų sudaro vaikai.

Užsienio reikalų ministerija, atsakinga už Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą ir koordinavimą Lietuvoje ir trečiosiose šalyse, nurodo, kad 2014 m. Lietuva skyrė daugiau nei 370 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai, o didžioji jos dalis teko Ukrainai. Šią paramą sudarė priemonės, reikalingos užtikrinti būtiniausias gyvenimo sąlygas iš Donecko ir Luhansko sričių perkeltiems Ukrainos gyventojams, taip pat sužeistųjų gydymas Lietuvoje, lėšos, skirtos nuo konflikto Rytų Ukrainoje nukentėjusių vaikų perkėlimui į Lietuvą 2014–2015 mokslo metams. Prieš porą mėnesių Lietuva skyrė 40 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai priverstinai perkeltiems ir gyvenamosios vietos netekusiems asmenims Ukrainoje teikti.

Nuo konflikto Ukrainoje pradžios Lietuva yra skyrusi Ukrainai humanitarinės pagalbos už daugiau nei 440 tūkst. eurų.

Tragedijų ištiktoms šalims

Lietuva prisideda padedant ir kitoms nuo netikėtų stichinių nelaimių bei karinių konfliktų kenčiančioms šalims, kartais net tokioms, apie kurias retas lietuvis yra girdėjęs. Šiemet didelės nelaimės sukrėtė turistų mylimą Nepalą ir mums mažai žinomą valstybę Vanuatu.

Nuo balandžio 25 d. vykusio 7,8 balo žemės drebėjimo nukentėjusiam Nepalui Lietuva skyrė 18 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai teikti. Žemės drebėjimas pareikalavusio daugiau nei 7 tūkst. gyvybių, sužeista daugiau nei 14 tūkst. žmonių, daug laikomi dingusiais be žinios. Apie pusė milijono namų buvo apgriauti arba sugriauti. O kovo 13-14 d. penktos kategorijos tropinis ciklonas Pam smarkiai nuniokojo Ramiojo vandenyno regiono valstybę Vanuatu. Didelė dalis šalies gyventojų neteko būsto, sugriauta infrastruktūra, jaučiamas geriamojo vandens ir maisto stygius. Teigiama, kad infrastruktūros ir gyvenamojo būsto atstatymas be tarptautinių donorų pagalbos nebūtų įmanomas, nes Vanuatu priskiriama prie mažiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių. Lietuva humanitarinei pagalbai Vanuatu teikti skyrė 10 tūkst. eurų.

Pastaruoju metu humanitarinė pagalba skirta ir kitoms, ne pirmus metus nuo stichijų ir karinių konfliktų kenčiančioms šalims. 40 tūkst. eurų balandžio pabaigoje Lietuva skyrė teikti humanitarinei pagalbai Sirijos, kurios pagalbos reikalingų gyventojų skaičius yra išaugęs iki 12,2 mln., pabėgėliams, 10 tūkst. eurų – humanitarinei pagalbai kovai su Ebolos virusu teikti.

Be tokių, visuomenei geriau žinomų paramos sričių, vykdoma daugybė kitų projektų, kuriais mažinama socialinė atskirtis, didinama neįgaliųjų socialinė integracija, padedama skurstantiems vaikams, stiprinamos lygios lyčių teisės ir panašiai. Pavyzdžiui, Lietuvai padedant, daugiau nei 4,5 tūkst. Afganistano vaikų yra įgiję pradinį išsilavinimą, Lietuvos, Afganistano, Japonijos, JAV ir Graikijos vyriausybių pastangomis Čagčarano miesto gatvėse įrengti šviestuvai su saulės baterijomis (iš viso 11 km ), įsteigtas vaikų dienos centras, atlikti ligoninės rekonstrukcijos darbai, administracinių įgūdžių išmokyti daugiau nei 800 vietos specialistų, įgyvendinti kiti projektai. Lietuvos gydytojų iniciatyva, kurią įgyvendinti padėjo Lietuvos ir Japonijos vyriausybių finansinė parama, 2011 m. leido atidaryti Naujagimių aklumo prevencijos centrą Gruzijos sostinėje Tbilisyje. Privataus Vokietijos fondo lėšomis įsigyta lazerinės diagnostikos įranga, skirta Batumio ligoninei, ir Lietuvos Vyriausybės remti praktiniai mokymai 2012 m. Gruzijos regione Adžarijoje nuo aklumo leido išgelbėti 10 naujagimių. Iš viso per metus įgyvendinama daugiau nei 100 projektų įvairiose šalyse. Beveik 60 proc. visų dvišalių Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendina Lietuvos arba valstybės partnerės nevyriausybinės organizacijos.