- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė teigia, kad pasyvus Lietuvos gyventojų investavimas ir vangiai biržai atsiveriančios rinkos lemia silpną Lietuvos kapitalo rinkos padėtį. Pasak jos, vos 2,3 proc. Lietuvos gyventojų investuoja į vertybinius popierius.
„Žinome, kad Lietuvoje žmonės pasyviai investuoja. Jeigu Europos Sąjungoje 17 proc. žmonių praeitais metais buvo investuotojai į vertybinius popierius, kas neatrodo daug, ypač lyginant su JAV, kur yra 43 proc. žmonių, turinčių vertybinių popierių, tai Lietuvoje tas skaičius yra 2,3 proc.“ – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Markevičienė.
Pasak viceministrės, Vyriausybė siekia skatinti kapitalo rinkų augimą įvairiomis priemonėmis tarp kurių ir investicinės sąskaitos sukūrimas, valstybės taupymo lakštų išleidimas bei gynybos obligacijos. Jos teigimu, prie rinkos patrauklumo prisidėjo ir MSCI indekso sprendimas apjungti Baltijos šalių rinkas.
„Jau buvo pasiektas rezultatas (...) vienas iš indeksų sudarytojų MSCI nusprendė sujungti Baltijos šalių rinkas. Jeigu mes atskirai esame gana mažos rinkos, tai sujungus šias rinkas į vieną, jau mes esame labiau matomi tarptautiniams investuotojams“, – aiškino ji.
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta džiaugėsi, kad šiuo metu pastebimas didėjantis skaičius lietuvių, investuojančių kapitalo rinkose. Augimą jis pastebi ir tarp įmonių, kurios išleidžia vis daugiau obligacijų į rinką.
„2023 m. investuotojų, kurie turi finansines priemones, skaičius išaugo net 75 proc. 2023 m. pabaigoje 94 tūkst. lietuvių buvo investavę į tam tikras finansines priemones: skolos ar nuosavybės vertybinius popierius ir tai yra pakankamai reikšmingas šuolis“, – teigė S. Krėpšta.
„Įmonės turi žinoti, kad jos gali pasiskolinti ne tik iš bankų, bet ir kapitalo rinkose. To žinomumo ir supratimo nėra labai daug Lietuvoje, bet jis po truputį auga ir tą iliustruoja, kad obligacijų yra vis daugiau išleidžiama“, – tvirtino jis.
Kelia tikslą: milijonas investuojančių lietuvių
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigė, kad reikalinga skatinti žmones investuoti pinigus, kuriuos šiuo metu jie laiko pasyviai.
„Kalbant iš investuotojų pusės, pas mus pinigų yra sočiai: gyventojai turi sočiai pinigų bankuose ir šiuo metu 23 mlrd. eurų yra laisvi. 70 proc. savo finansinio turto mūsų gyventojai laiko pasyviai: indėliuose ir pensijų antrojoje pakopoje, nelabai investuoja kur kitur“, – sakė E. Čipkutė.
„Mūsų sektoriaus tikslas, kad būtų milijonas gyventojų: mes norėtume, kad milijonas gyventojų investuotų“, – pridūrė ji.
Bankų asociacijos vadovė taip pat pasidalino lūkesčiu, kad viešai listinguoti savo akcijas pradės vis daugiau įmonių, tarp jų ir vienaragiai.
„Kita dalis, kad įmonės eitų ir leistų savo akcijas ir obligacijas rinkose. Tikimės, kad tas pakilęs aktyvumas ir išliks ir dar kviestume visas įmones listinguotis biržoje. To nedažnai nutinka pas mus rinkoje ir ypač norėtųsi, kad taip vadinami vienaragiai tą pradėtų daryti mūsų rinkose“, – teigė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė ir „Litgrid“ suvienijo jėgas: bendradarbiaus dėl svarbaus tikslo
Lietuvos kariuomenė pirmadienį pasirašė sutartį su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“, pagal kurią sutarta didinti strateginės infrastruktūros Baltijos jūroje saugumą. ...
-
Vyriausybė kuria tarybą, kuri prižiūrės kainų augimą
Vyriausybė inicijuoja Maisto tarybos, įgaliotos nuolat stebėti maisto kainų pokyčius bei informuoti Ministrų kabinetą apie būtinus sprendimus siekiant sumažinti maisto kainas, kuomet fiksuojamas nepagrįstas jų augimas, formavimą. Taryba suformuoti ...
-
Viceministras: infrastruktūros pažeidimai Baltijos jūroje – neatsitiktiniai
Švedijos žiniasklaidai pranešus apie bandymus pažeisti Lietuvą ir Švediją jungiantį povandeninį elektros kabelį „NordBalt“, Lietuvos energetikos viceministras sako, kad Baltijos jūroje fiksuojami kritinės infrastrukt...
-
Budrys apie buvusios Vyriausybės sprendimą: tai nebuvo iki galo pagrįsta
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, kad buvusios Vyriausybės sprendimas apriboti dvejopos paskirties prekių eksportą oro keliu į trečiąsias šalis „iki galo nebuvo pagrįstas duomenimis“. ...
-
Nepraleiskite: dalis tėvų gali gauti net 364 eurus per mėnesį2
Aukles samdantys tėvai nuo Naujųjų metų gali gauti kompensaciją – 364 eurus per mėnesį. Tačiau yra papildomų sąlygų. Kokių, LNK papasakojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina. ...
-
VMI: turintieji komercinio NT sulauks pranešimų
Įmonėms ir gyventojams, turintiems komercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo siųsti pranešimus apie komercinio NT mokesčio deklaravimą už praėjusius metus. ...
-
Darbdaviai apie papildomą nedarbo dieną: tada reikia naikinti vieną iš keturių5
Verslo atstovai sako neprieštaraujantys, kad Sausio 13-oji būtų paskelbta valstybine švente ir taptų nedarbo diena, tačiau su sąlyga, kad būtų naikinama kita tokia diena, pavyzdžiui, gegužės 1-oji, lapkričio 2-oji, Joninės arba Žolin...
-
Dujų kainos Europoje pirmadienį šoktelėjo daugiau nei keturiais procentais4
Gamtinių dujų megavatvalandės (MWh) kaina Europos didmeninėje rinkoje pirmadienį šoktelėjo daugiau nei 4 proc., didėjant paklausai ir stiprėjant susirūpinimui dėl pasiūlos pakankamumo. ...
-
SADM paskelbė, kam atlyginimai augs pirmiausiai1
Nuo 2025 m. pradžios, daliai socialinių paslaugų srityje dirbančių asmenų atlyginimai auga ne vien dėl didėjančių pareiginės algos koeficientų, bet ir papildomai – ne mažiau kaip 178 eurais, praneša Socialinės apsaugos ir darbo minis...
-
Didėja pensijos ir socialinės išmokos: kada jos pasieks šalies gyventojus?13
Nuo 2025 m. pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau sausio mėnesį, o ...