- Vytautas Budzinauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo liepos keičiantis dienpinigių mokėjimo tvarkai, darbuotojų atstovai sako, kad situacija komandiruojamiems darbuotojams pagerės nedaug. Savo ruožtu verslas tik iš dalies sutinka su pokyčiais ir mano, kad didinti maksimalių dienpinigių nėra pagrindo, nes kainos Lietuvoje kartais lenkia kainas užsienyje.
Trišalėje taryboje šiemet sutarus ir Vyriausybei patvirtinus, nuo liepos 1 dienos grįžtama prie ankstesnės, iki naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo buvusios tvarkos, kad dienpinigiai negali būti mažinami daugiau kaip 50 proc. Vyriausybės patvirtinto maksimalaus dydžio.
Be to, numatyta, kad daugelyje šalių maksimalūs dienpinigiai didės, pavyzdžiui, Vokietijoje – nuo 58 iki 62 eurų, Prancūzijoje – nuo 57 iki 63 eurų, Danijoje – nuo 57 iki 80 eurų, o Lietuvoje – nuo 5,7 euro iki 15 eurų. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje, Šveicarijoje, maksimalūs dydžiai mažėja.
Profsąjungos atstovas: darbuotojai nieko nepajus
Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas Gintaras Kondrackis teigia, kad net ir didėjant maksimaliems dienpinigiams, išlieka galimybė juos mažinti. Pasak jo, teisingiausia būtų suvienodinti dienpinigius, mažinti jų dalį pajamose.
Nenormali situacija, kada dienpinigiai du kartus didesni negu pats atlyginimas, netgi tris.
„Išlieka vis tiek dienpinigių mažinimas. Darbuotojai iš to nieko nepajus, tiktai bus lengviau darbdaviui, pavyzdžiui, Danijoje daugiau nurašyti dienpinigių, nes Danijoje dabar padarys 80 eurų. Dabar atstatė iki 50 proc., bet mūsų yra (siūlymas – BNS), kad būtų 100 proc., kad nebūtų mažinama. O iš tikro norėčiau, kad padarytų į bet kurią šalį 40 eurų ir padidintų tą taip vadinamą bazinį atlyginimą, vietoje 1,3 koeficientas būtų 2 – 800 eurų į rankas“, – BNS sakė G. Kondrackis.
Jis, be to, kelia klausimą dėl dienpinigių dalies komandiruojamų darbuotojų pajamose. Profesinės sąjungos pirmininko teigimu, nėra normalu, kad atlyginimas yra kelis kartus mažesnis už dienpinigius. Jis perspėja, kad tokia situacija palanki formuotis „šešėliui“.
„Nenormali situacija, kada dienpinigiai du kartus didesni negu pats atlyginimas, netgi tris. Nes atlyginimas yra 500 eurų, o dienpinigiais jie dar prirenka per mėnesį, sakysime, iki dviejų tūkstančių. 1500 išmokama dienpinigiais. (...) Valstybė praranda daug pinigų. Duodama pasirašyti kasos išlaidų orderius, jie pasirašo, neva tuos pinigus gavo (...) Viskas lieka verslininkui kažkur stalčiuje“, – argumentavo G. Kondrackis.
„Linava“: dienpinigių didinimas taps našta verslui
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava” prezidiumo narys, bendrovės „Telmento autotransportas“ savininkas ir vadovas Artūras Telmentas sako neprieštaraujantis naujai tvarkai, tačiau maksimalių dienpinigių didinimas, pasak jo, taps našta verslui.
„Paskutinė Darbo kodekso tvarka buvo nuo 0 iki 100 proc. (galima mažinti dienpinigius – BNS), tai mes čia su profsąjungomis suderėjome, kad ne mažiau 50 proc. – palaikau poziciją, kad mažiau nei 50 proc. būtų nesąžininga mokėti žmonėms. Pagal dabartinius esamus įkainius, manau, kad tai yra normalu (...) Dienpinigių pakėlimas – tai našta verslui (...) Aš tos naujos tvarkos kaip ir nelabai palaikyčiau, nes kuro kainos auga. Sudaroma, sakykime, terpė padidinti mokestinę naštą vežėjams“, – BNS teigė A. Telmentas.
A. Telmento teigimu, nėra pagrindo šiuo metu didinti maksimalių dienpinigių, nes kainos užsienyje kai kur mažesnės, nei Lietuvoje. Pasak jo, ir dabartiniai dienpinigiai leidžia „žmonėms normaliai gyventi“.
„Mes su tais komandiruotpinigiais Lietuvoje galime gyventi, nors kainos pas mus žymiai didesnės. Jeigu komandiruotpinigiai yra 57 eurai į dieną, tai 57 eurus nelabai gauna žmonės toje pačioje Lietuvoje dirbdami. Kai pradėjome ES dirbti, tai žmonės (į užsienį – BNS) išvažiuodavo pilnais krepšiais (...) Dabar lietuvių vairuotojas praktiškai nieko nesiveža, perkasi viską Vokietijoje, Prancūzijoje, o iš ten grįždami vežasi kavą, kraunasi tuos automobilius“, – sakė A. Telmentas.
Naujajame maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nelieka dalies valstybių, pavyzdžiui, Fidžio, Salvadoro, Taičio, Žaliojo Kyšulio ir dalies kitų. Atsiranda „kitų valstybių“ sąvoka, šios grupės valstybėms galios 31 euro dienpinigiai.
Nuo liepos 1 dienos nebebus nustatomi atskiri dienpinigiai miestams, tai yra, Maskvai, Sankt Peterburgui, Rygai, Astanai ir Niujorkui – jiems galios atitinkamų šalių – Rusijos, Latvijos, Kazachstano ir JAV – dienpinigių maksimalūs dydžiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių2
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...