- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį atvėrus lauko kavines ir barus kone visos vietos vakarui rezervuotos, sako Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka. Visgi jis pažymi, kad Vyriausybės nustatyti darbo laiko ribojimai bei tam tikros taisyklės dėl apsaugos priemonių dėvėjimo yra nelogiškos.
„Tikrai daug kas rezervuoja staliukus, iš principo vakarai praktiškai visur užimti. Juolab, kad labai sumažėjęs staliukų kiekis: kai galima sėdėti po du, gaunasi, kad rezervacijos užsipildo labai greitai“, – Eltai teigė R. Pranka.
Asociacijos prezidentas pažymėjo, kad kai kurios mažesnės kavinės ir barai nusprendė kiek nukelti atsidarymą.
„Yra ir tokių, kurie neatsidarė šiandien. Kuo verslas mažesnis, tuo jam šiuo atveju sunkiau, nes sumažėjo galimų staliukų: jei galėjo išsinešti dešimt – dabar tik tris. Tad kai kuriems neapsimoka atsiverti, tuomet daug brangiau užsiimti veikla nei yra galimybių iš jos užsidirbti. Gal dar oras kiek atbaido“, – sakė jis.
Kai kurios kavinės ir barai negali atsidaryti ir dėl Vyriausybės nustatytų reikalavimų, kurie, R. Prankos teigimu, ne visuomet logiški.
„Valdžia džiaugiasi, kad atlaisvino lauko kavinių veiklą, o pagal reikalavimus daugelis negali atsidaryti, nes turi būti paliktas metras tarp žmonių praėjimo tako ir staliuko. Senamiestyje siauri šaligatviai, neįmanoma kai kur tokio reikalavimo išpildyti“, – akcentavo jis.
„Kitas dalykas: gatve galima eiti be kaukės, bet jei nori prisėsti prie staliuko, metro atstumu nuo jo turi užsidėti kaukę, kad galėtum atsisėsti. Kur čia logika? Gali vaikščioti mieste kartu su dešimčia žmonių aplink (...), bet atėję į lauko kavinę turės sėdėti po du kas du metrus“, – teigė R. Pranka.
Galiausiai jis pabrėžė, kad kavinių ir barų darbo laiko ribojimas taip pat nėra prasmingas, kadangi įprastai lauko terasos gali dirbti tik iki 24 val. nakties.
„Lauko kavinės Vilniuje turi savo taisykles, dauguma tik iki 24 val. gali dirbti. Tai ką reiškia tos trys valandos?“ – klausė jis.
Nuo balandžio 22 dienos veiklą atnaujinti gali viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, kavinės ir barai, kai užsakytas maistas ir gėrimai vartojami prie atvirose erdvėse esančių staliukų, prie vieno staliuko leidžiant sėdėti ne daugiau nei 2 asmenims, išskyrus vienos šeimos ar vieno namų ūkio narius. Veiklą šios įstaigos gali vykdyti nuo 7 iki 21 valandos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“2
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...