Kas trukdo Lietuvos ekonomiką išvaduoti iš šešėlio?

Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje mažėja, tačiau jos lygis vis dar išlieka aukštas, o pagrindinė šešėlio priežastis - didelis darbo rinkos apmokestinimas, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas.

„Reikėtų džiaugtis, kad šešėlinė ekonomika mažėja, bet lygis vis dar yra aukštas. Šešėlinė ekonomika mažėja apie 1 procentinį punktą per metus. Tas mažėjimas lėtas, bet nuoseklus. Mažėjimui įtakos turi ir tai, kad gerėja žmonių ekonominė situacija, mažėja nedarbas“, - spaudos konferencijoje „Šešėlis ekonomikoje: nuo priežasčių iki politikos strategijų“ antradienį sakė V.Žukauskas.

LLRI tyrimas parodė, kad 29 proc. gyventojų turi draugų ar artimųjų, kurie dirba šešėlyje. Dažniausiai tai darbo sutartis turintys žmonės, „vokelyje” gaunantys dalį atlyginimo.

„Tyrimas parodė, kad didelė dalis gyventojų yra įsitraukusi į šešėlinės ekonomikos veiklą. Virš 60 proc. gyventojų per pastaruosius metus pirko prekių, kurios buvo neapskaitytos. Tai reiškia, kad gyventojų įsitraukimas yra vis dar didelis“, - teigė V.Žukauskas.

Dažniausiai žmonės įsigyja neapskaitytus maisto produktus, drabužius, cigaretes, kurą, remontuoja automobilius ir perka grožio paslaugas. Skirtingai nei kitose šalyse, tarp populiarių nelegalių prekių Lietuvoje yra vaistai ir maisto papildai.

V.Žukausko teigimu, maždaug kas trečias gyventojas linkęs visiškai arba iš dalies pateisinti šešėlinės ekonomikos veiklą, o tai apsunkina institucijų darbą, kovojant su šešėliu.

„Gyventojai patvirtina, kad šešėlio priežastis - aukštas darbo rinkos apmokestinimas, kuris siekia virš 40 procentų. Tai sudaro sąlygas uždirbti daugiau dirbant šešėlyje. Su prekėm ir paslaugom panašiai, jas lengviau įpirkti“, - sakė V.Žukauskas.

Jo teigimu, kovojant su šešėliu verta ne griežtinti bausmes, o daryti jas mažiau išvengiamas.

„Lietuviai galvoja, kad bausmės yra labai didelės. Pasiekėme lygį, kai bausmė nebeturi reikšmės, svarbus jos neišvengiamumas. Jei bausmė didelė, bet daug kas jos išvengia, nieko neišspręsim. Reikia žiūrėti, jog bausmės būtų mažiau išvengiamos ir daryti, jog akstinas dirbti šešėlyje būtų mažesnis“, - kalbėjo V.Žukauskas.

Įsitraukimo ir požiūrio į šešėlį tyrimas atliktas gegužės-birželio mėnesiais, jo metu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje apklausti 6035 gyventojai. Lietuvoje tyrimą atlikto bendrovė „Spinter tyrimai“, kuri apklausė kiek daugiau kaip 1 tūkst. žmonių.