- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje mažėja, tačiau jos lygis vis dar išlieka aukštas, o pagrindinė šešėlio priežastis - didelis darbo rinkos apmokestinimas, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas.
„Reikėtų džiaugtis, kad šešėlinė ekonomika mažėja, bet lygis vis dar yra aukštas. Šešėlinė ekonomika mažėja apie 1 procentinį punktą per metus. Tas mažėjimas lėtas, bet nuoseklus. Mažėjimui įtakos turi ir tai, kad gerėja žmonių ekonominė situacija, mažėja nedarbas“, - spaudos konferencijoje „Šešėlis ekonomikoje: nuo priežasčių iki politikos strategijų“ antradienį sakė V.Žukauskas.
LLRI tyrimas parodė, kad 29 proc. gyventojų turi draugų ar artimųjų, kurie dirba šešėlyje. Dažniausiai tai darbo sutartis turintys žmonės, „vokelyje” gaunantys dalį atlyginimo.
„Tyrimas parodė, kad didelė dalis gyventojų yra įsitraukusi į šešėlinės ekonomikos veiklą. Virš 60 proc. gyventojų per pastaruosius metus pirko prekių, kurios buvo neapskaitytos. Tai reiškia, kad gyventojų įsitraukimas yra vis dar didelis“, - teigė V.Žukauskas.
Dažniausiai žmonės įsigyja neapskaitytus maisto produktus, drabužius, cigaretes, kurą, remontuoja automobilius ir perka grožio paslaugas. Skirtingai nei kitose šalyse, tarp populiarių nelegalių prekių Lietuvoje yra vaistai ir maisto papildai.
V.Žukausko teigimu, maždaug kas trečias gyventojas linkęs visiškai arba iš dalies pateisinti šešėlinės ekonomikos veiklą, o tai apsunkina institucijų darbą, kovojant su šešėliu.
„Gyventojai patvirtina, kad šešėlio priežastis - aukštas darbo rinkos apmokestinimas, kuris siekia virš 40 procentų. Tai sudaro sąlygas uždirbti daugiau dirbant šešėlyje. Su prekėm ir paslaugom panašiai, jas lengviau įpirkti“, - sakė V.Žukauskas.
Jo teigimu, kovojant su šešėliu verta ne griežtinti bausmes, o daryti jas mažiau išvengiamas.
„Lietuviai galvoja, kad bausmės yra labai didelės. Pasiekėme lygį, kai bausmė nebeturi reikšmės, svarbus jos neišvengiamumas. Jei bausmė didelė, bet daug kas jos išvengia, nieko neišspręsim. Reikia žiūrėti, jog bausmės būtų mažiau išvengiamos ir daryti, jog akstinas dirbti šešėlyje būtų mažesnis“, - kalbėjo V.Žukauskas.
Įsitraukimo ir požiūrio į šešėlį tyrimas atliktas gegužės-birželio mėnesiais, jo metu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje apklausti 6035 gyventojai. Lietuvoje tyrimą atlikto bendrovė „Spinter tyrimai“, kuri apklausė kiek daugiau kaip 1 tūkst. žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?1
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...