Kas stabdo bazinio algos dydžio kėlimą biudžetininkams?

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės teigimu, nutarus bazinį dydį didinti ne iki 173 eurų, kaip numatyta dabar, o daugiau, nebebūtų likę pinigų papildomai lėšų skirti kai kurių atskirų šakų darbuotojams, pavyzdžiui, mokytojams, prokurorams, žvalgybininkams, medikams, kultūros ar socialiniams darbuotojams.

„Bandėme susitarti, kad jeigu norime atstatyti dydį kitais metais, reikėtų nuspręsti ir visiems susitarti šitokiu atveju nedidinti kitoms šakoms. Tada rinkiminis pažadas tikrai būtų įvykdytas“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pareiškė viceministrė, atsakydama į socialdemokrato Algirdo Syso klausimą, kodėl valdantieji netęsi pažado padidinti bazinį dydį tiek, kad jis siektų ikikrizinį lygį. 

A. Sysas piktinosi, kad kitais metais prokurorų, kurių yra apie 600, algoms didinti numatyta 3 mln. eurų, o socialinių darbuotojų atlygiui – vos milijonas.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys priekaištavo, kad tinkamai nedidinami biudžetininkų atlyginimai atsisuks kitu galu – suprastės šio darbo jėgos kokybė.

„Manote, kad toks viešojo sektoriaus apmokėjimas pakels darbo jėgos, dirbančios šiame sektoriuje, kokybę?“ – klausė jis viceministrės. 

E. Radišauskienė tikino, kad bazinis dydis tėra vienas iš darbo užmokesčio elementų.

„Mes tikimės, kad darbdaviai bus sąmoningi didindami žmonėms kategorijas ir koeficientus“, – teigė viceministrė.

„Suvokiame, kad didinant bazinį dydį, labiausiai atlyginimai didėja daugiausiai uždirbantiesiems, todėl buvo kompromisinis sprendimas dėl tokio bazinio dydžio“, – pridūrė ji.

Pasak E. Radišauskienės, pernai apie 70 proc. valstybės tarnautojų kvalifikacija įvertinta ir atsižvelgiant į rezultatus daliai jų uždarbis didėjo, skirtos aukštesnės klasės, geresnės kategorijos ir koeficientai. Viceministrės teigimu, tai lėmė, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai auga apie 9 procentų. 

Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė parlamentarams teigė, kad priimant sprendimus dėl darbo užmokesčio fondų formavimo ir bazinio dydžio kėlimo, akcentuota, kad reikia spręsti, ar viešajame sektoriuje reikia tiek dirbančių žmonių, kiek jų dabar yra: „Skatinome (...) atleistų žmonių sąskaita efektyvinti darbą likusių ir kelti atlyginimus“. 

Bazinį dydį, nuo kurio priklauso valstybės tarnautojų, pareigūnų, karių ir politikų bei kitų biudžetininkų darbo užmokestis, Seimas nustato kasmet.

Jų atlyginimai skaičiuojami, dauginant bazinį dydį iš pareiginės algos koeficiento.

Šiemet bazinis dydis yra 132,5 euro.

Seimui pritarus Vyriausybės teikiamam projektui, kitąmet jis realiai didėtų 1,3 procento, nors dėl mokesčių reformos siektų 173 eurus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, padidinus bazinį dydį, nuo kitų metų valstybės tarnautojų algos didėtų maždaug 6–42 eurais „į rankas“. Teigiama, kad atlyginimai didės 180 tūkst. darbuotojų.