Lietuvoje šildymo sezono metu vidutiniškai yra sunaudojama apie 4 mln. megavatvalandžių (MWh) biokuro. Iki karo beveik trečdalis šio kiekio į Lietuvą būdavo importuojamas iš kaimyninių Rytų valstybių, daugiausiai – Baltarusijos.
Šiuo metu dėl karo Ukrainoje medienos žaliavų ir biokuro importas iš Rytų į Lietuvą yra sumažėjęs. Jis išvis nutrūks nuo birželio, kai įsigalios sankcijos ir į Europos Sąjungos valstybes bus draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti, pirkti ar transportuoti medienos gaminius, kurių kilmės šalis yra Baltarusija arba jie eksportuojami iš Baltarusijos.
Lietuvos biokuro ruošos bendrovių atstovai pripažįsta, kad sumažėjus, o ateityje ir nelikus importuojamo biokuro, šalies gamintojai susidurs su vis didesne vietinių žaliavų paklausa.
„Karas Ukrainoje smarkiai paveikė energetinių išteklių, dujų, naftos kainas, tad dabar būtina spręsti klausimą, kaip šiandienos kontekste įdarbinsime biomasę energijos gamybai. Nuo to ir priklausys, kaip smarkiai brangs biokuras ir atitinkamai šildymas ateinantį sezoną“, – sakė biokuro gamybos įmonės „Dzūkijos mediena“ vadovas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Marius Valukynas.
Susidomėjimas lietuviška mediena auga
Rinkoje veikiančių biokuro atstovų teigimu, jau kurį laiką sumažėjus medienos žaliavų ir biokuro importo apimtims, jaučiamas išaugęs medienos ir baldų pramonės įmonių susidomėjimas medienos skiedros (SM2 tipo žaliavos) įsigijimu. Medienos pramonės bendrovės taip siekia kompensuoti žaliavų praradimus.
Medienos skiedros paklausą didina ir augantis poreikis išorės rinkose – Lietuvos biokuro ruošos įmonių produkcija domisi importo apimtis praradusios šalys, tarp jų – Lenkija, Latvija, Skandinavijos valstybės.
„Sulaukiame daugiau užklausų iš medienos, baldų pramonės įmonių dėl žaliavinės medienos įsigijimo. Sujudimas jaučiamas bendrai visoje rinkoje. Lenkijoje biokuro ir žaliavų kainos sparčiai šovusios į viršų, tad Lietuvoje žvalgomasi biokuro, malkų. Užsienio bendrovės sutinka net ir mokėti brangiau. Situacija kol kas neaiški dėl Latvijos, kadangi ten buvo įprasta gamyboje naudoti baltarusišką medieną, tad importui sumažėjus, mūsų biokuro gamintojai gali pajusti to padarinius“, – teigė įmonės „PK Oliver“ atstovas Lietuvoje Vaidas Būdvytis.
Jam antrina M. Valukynas – anot jo, aplinkinės šalys, praradusios svarbią medienos žaliavų importo rinką, jau dabar pradeda žvalgytis alternatyvų Lietuvoje.
„Visgi situacijos neapibrėžtumas galioja visuose segmentuose, vadinasi, ir vartojime. Natūralu, kad už žaliavą jokia rimta įmonė nemokės bet kiek, nes bet kada gali sustoti produkcijos vartojimas, o tai reikštų nemažus nuostolius. Tad apibendrinant, didesnis susidomėjimas jaučiasi, tačiau kol kas jis kontroliuojamas“, – tikino „Dzūkijos mediena“ vadovas.
Prognozėse – galimas šildymo kainų augimas
Pasak biokuro gamintojų, susiklosčiusi situacija rinkoje gali turėti įtakos ateinančio sezono šildymo kainoms. Išaugusi SM2 tipo žaliavos paklausa ypač paveiks tas šilumos gamybos įmones, kurios savo veikloje naudoja didelius medienos skiedros kiekius.
„Iki paskelbiant sankcijas, baltarusiškas biokuras sudarė apie 30 proc. Lietuvoje sunaudojamo kuro, tad natūralu, kad kiekiui sumažėjus beveik trečdaliu, tai atsispindės galutinėse sąskaitose vartotojui. Bent jau vertinant dabartinę situaciją, tokios prielaidos atrodo pagrįstos“, – teigė „PK Oliver“ atstovas.
Biokuro gamybos įmonės „Pusbroliai“ direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Žemaičio teigimu, šilumos, gaminamos iš biokuro, brangimą gali lemti kompleksinės priežastys.
„Tai ir auganti paklausa vidaus ir išorės rinkose, konkurencija dėl žaliavų, nestabili geopolitinė situacija. Visa tai skatina būti atsargiems ir iš anksto galvoti apie ateinantį šildymo sezoną. Faktas toks, kad šilumos gamyboje reikia galvoti, kaip efektyviai išnaudoti turimus išteklius“, – sakė M. Žemaitis.
Netinkamai išnaudojami ištekliai
Lietuvoje daugiausia naudojamas dviejų rūšių biokuras. Viena jų – medienos skiedros (SM2 tipo žaliava), kurių nemaža dalis iki šiol būdavo importuojamos ir kurios yra paklausios ne tik šilumos gamybos, bet ir medienos bei baldų pramonėje. Kita – prastesnės kokybės biokuras iš miško kirtimo liekanų (SM3 tipo žaliava).
Tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, Lietuvos šilumos gamybos įmonės šį šildymo sezoną sunaudojo apie 4 mln. MWh biokuro. Daugiau nei 70 proc. šio kiekio sudarė medienos skiedros, likusi dalis – miško kirtimo atliekos.
„Esminė problema ta, kad katilinės turėtų kūrenti biokurą, pagamintą iš kirtimo atliekų, ne iš malkinės medienos, kaip yra dabar. Malkinės medienos kuro Lietuvoje nėra tiek daug, be to, medienos skiedra yra paklausi žaliava pramonei, kuri gali pasiūlyti gerokai konkurencingesnes kainas. O kirtimo atliekos, krūmai, šakos, yra paliekami pūti lauke, nors tai yra puikus kuras, kuris padėtų sumažinti kainų kilimą“, – teigia M. Valukynas.
Biokuro ruošos įmonių atstovų teigimu, jei šilumos gamintojai, kurie savo veikloje daugiausiai naudoja skiedrą, iki artėjančio šildymo sezono pradžios neras būdų aktyviau pereiti prie miško kirtimo liekanų kuro, šilumos kainos Lietuvoje bus panašios arba didesnės nei jau pasibaigusį sezoną.
„Miško atliekos yra pigiausios rūšies biokuras, jo Lietuvoje yra pakankamai. Visgi šios rūšies kuras reikalauja didesnės katilų priežiūros, kadangi jo naudojimas atsiliepia įrenginių stabilumui ir veiklai, o deginant susidaro daugiau pelenų. Tad siekiant paskatinti miško liekanų panaudojimą šilumos gamyboje, į tai reikia atkreipti dėmesį“, – sakė įmonės „Pusbroliai“ atstovas M. Žemaitis.
Energetikos ministerija dar praėjusiais metais ėmė raginti Lietuvoje veikiančius šilumos gamintojus naudoti daugiau miško kirtimo liekanų. Šį kurą sudaro medžių šakos, žievė, spygliai, lapai ar kita menkavertė mediena.
Be to, ministerija šiuo metu ruošia atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEį) papildymą, kuriuo planuoja nuo 2023 m. įpareigoti šilumos gamintojus, kurie gauna valstybės paramą arba jų instaliuota galia siekia 20MW ir daugiau, pirkti tik tvarų biokurą.
