- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užvakar Užimtumo tarnyba užfiksavo rekordinį nedarbą nuo pat COVID-19 krizės pradžios – net 12,6 proc. Net atšaukus karantiną bedarbių gretos kiekvieną savaitę vis didėja. 10 proc. ribą peržengia ir visi trys didžiausi šalies miestai Vilnius (11,2 proc.), Kaunas (13,3 proc.) ir Klaipėda (11,6 proc.).
Vis dėlto tiek Finansų ministerija, tiek kiti ekonomistai blogiausių laikų nedarbo rekordų, kai 2009 m. jis pasiekė 13,7 proc. ir 2010 m. – 17,8 proc., neprognozuoja.
Rekordiniai mastai
Birželio 29-ąją nedirbančių užsiregistravo 3,3 tūkst., arba 1,6 proc. daugiau negu prieš savaitę (tam įtakos turėjo Užimtumo tarnyboje pradėję registruotis po prastovų atleisti asmenys ir atsiradusi galimybė nedirbantiems gauti darbo paieškos išmoką). Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo darbo neturinčių asmenų padaugėjo 49 tūkst., arba 30,3 proc.
Užimtumo tarnybos duomenimis, praėjusios savaitės pradžioje, tarp darbo neturinčių asmenų registruota 104,3 tūkst. (49,8 proc.) moterų, vyrų – 105,1 tūkst. (50,2 proc.). Nors nuo kovo 16 d. skirtumas tarp abiejų lyčių nedarbo rodiklių mažėjo, bet moterų nedarbas išliko žemesnis.
Pastaruoju metu į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių kasdien kreipiasi maždaug 1,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų.
Pastaruoju metu į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių kasdien kreipiasi maždaug 1,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų (daugiau buvo tik trečią karantino savaitę kovo 30–balandžio 5 d. – 1 797 ir ketvirtą savaitę balandžio 6–12 d. – 1 895). Beveik kas trečias (30 proc.) įregistruotas darbo neturintis asmuo – jaunesnis kaip 30 metų. Vyresni nei 50 metų sudarė 29 proc., o didžiausią dalį – 41 proc. – bedarbiai nuo 30 iki 49 metų.
Karantino laikotarpiu neturinčio darbo jaunimo dalis bedarbių struktūroje augo, o vyresnio amžiaus asmenų – mažėjo. Iki karantino 16–29 metų darbo neturintys asmenys sudarė apie 27 proc., o vyresni kaip 50 metų – apie 32 proc.
Prieš savaitę 2020–2023 m. Lietuvos ūkio raidos prognozę paskelbusi Finansų ministerija nurodo, kad tikėtina, jog nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 9,5 proc., o užimtų gyventojų skaičius sumažėti 2,8 proc. 2021 m., atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, manoma, kad nedarbo lygis sumažės iki 8,1 proc. (dar dvejus metus turėtų mažėti lėčiau, tačiau nukris iki 6,6 proc.).
O pagal naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prognozes, jei nekils antroji COVID-19 banga, nedarbas Lietuvoje šiemet išaugs iki 9,1 proc., o 2021 m. sumažės iki 8,2 proc.
Išmokėti milijonai
„Sodra“ skelbia, kad birželio mėnesį nedarbo išmokų suma buvo beveik 70 proc. didesnė negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – gavėjų sąskaitas pasiekė per 82 mln. eurų. Registruotų bedarbių, gaunančių nedarbo išmokas, skaičius, lyginant su 2019 m. birželio mėnesiu, išaugo 45 proc. – jų buvo 25 tūkst.
Tiesa, „Sodra“ birželį įžvelgė teigiamų tendencijų. Jos preliminariais skaičiavimais, maždaug 6 tūkst. žmonių daugiau priimta į darbą, nei atleista. Šie skaičiai dar gali keistis gavus iš darbdavių pavėluotus pranešimus. Palyginkime: gegužę buvo beveik 1 400 atleistų daugiau nei įsidarbinusių, o balandį neigiama priėmimų ir atleidimų pusiausvyra siekė 14 tūkst.
Užimtumo tarnyba nuo balandžio 5 d. iki birželio 29 d. gavo 92,1 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų prašymų 257 eurų išmokai gauti, ji paskirta 82,7 tūkst. asmenų. „Sodra“ iki birželio 25-osios iš viso jiems buvo išmokėjusi 41,9 mln. eurų. Daliai besikreipusiųjų išmoka nepaskirta, nes asmenys neatitiko Užimtumo įstatyme nustatytų reikalavimų.
Kovo mėnesį buvo registruotos beveik 108,9 tūkst. darbuotojų prastovos, darbdaviams kompensacijoms skirta 2,15 mln. eurų. Balandį jų skaičius šoktelėjo iki 169,8 tūkst., pinigų suma vos nepatrigubėjo – 6,15 mln. eurų. Gegužę prastovų sumažėjo iki 98,2 tūkst., o kompensacijoms skirta 3,2 mln. eurų. Daugiau nei trečdalis (34,5 proc.) visų prastovose atsidūrusių darbuotojų – iš prekybos sektoriaus.
Ieškomiausi – pardavėjai
Birželį – pirmą mėnesį po karantino nedarbo išmokų gavėjų skaičius vis dar daug didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Birželio pabaigoje daugiausia laisvų darbo vietų, kaip ir ankstesnėmis savaitėmis, registravo apdirbamosios gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos sektorių įmonės. Apdirbamosios gamybos įmonės daugiausia ieško pagalbinių darbininkų, pakuotojų, pardavėjų ir nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų. Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės – pardavėjų kasininkų, pardavėjų, prekybos salės darbuotojų, valytojų ir virėjų. Statybos – metalinių konstrukcijų montuotojų, nekvalifikuotų statybos darbininkų, grindinio klojėjų, betonuotojų ir plataus profilio statybininkų.
Labiausiai augo darbo pasiūlymų nekilnojamojo turto operacijų, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei apdirbamosios gamybos sektoriuose. Nekilnojamojo turto operacijų sektoriuje daugiausia ieškoma nekilnojamojo turto agentų ir nekilnojamojo turto pardavėjų.
Tėvams nebemokama už priežiūrą
Birželį – pirmą mėnesį po karantino nedarbo išmokų gavėjų skaičius vis dar daug didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, skelbia „Sodra“.
Pasibaigus ugdymo procesui mokyklose, baigtas ligos išmokų mokėjimas tėvams, kurie karantino metu prižiūrėjo pradinukus namuose. Ligos išmokos už nesergančius vaikus nebemokamos ir darželinukų tėvams.
Šiuo metu yra apie 700 gyventojų, turinčių nedarbingumo pažymėjimus dėl ekstremaliosios situacijos. Balandžio mėnesį šis skaičius buvo perkopęs 60 tūkst., o karantinui baigiantis siekė 13 tūkst.
Tačiau liepą ligos išmokos pasieks ne tik šiuo metu turinčius nedarbingumą, taip pat ir tuos gavėjus, kurių atveju sprendimai dėl ligos išmokos skyrimo buvo peržiūrėti pakartotinai, įsigaliojus įstatymo pataisoms.
Ligos išmokos už visą karantino metu buvusį nedarbingumo laikotarpį galėjo būti paskirtos atgaline data tiems tėvams ir globėjams, kurių vaikai prieš paskelbiant karantiną lankė vadinamuosius neregistruotus darželius arba juos prižiūrėjo auklės, taip pat seneliams, kurių anūkai dėl karantino negalėjo lankyti darželio ar mokyklos pagal pradinio ugdymo programą.
Ligos išmokas „Sodra“ moka periodiškai – per septyniolika darbo dienų pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir gavus visus reikiamus ligos išmokai skirti dokumentus bei duomenis arba, jeigu nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęstas, per septyniolika darbo dienų pasibaigus keturiolikos dienų nedarbingumo periodui.
Registruotas nedarbas*
Savivaldybė proc.
Lazdijų r. 18,9 proc.
Rokiškio r. 17,9 proc.
Kelmės r. 17,8 proc.
Kalvarijos 17,8 proc.
Zarasų r. 17,7 proc.
Ignalinos r. 17,6 proc.
Kazlų Rūdos 16,7 proc.
Jurbarko r. 16,6 proc.
Ukmergės r. 16,5 proc.
Akmenės r. 15,9 proc.
Jonavos r. 15,9 proc.
Anykščių r. 15,7 proc.
Vilkaviškio r. 15,3 proc.
Visagino 15,2 proc.
Biržų r. 15,2 proc.
Pasvalio r. 15,1 proc.
Radviliškio r.14,7 proc.
Joniškio r. 14,6 proc.
Širvintų r. 14,4 proc.
Druskininkų 14,4 proc.
Alytaus m. 14,3 proc.
Šilutės r. 14,2 proc.
Raseinių r. 14,2 proc.
Kupiškio r. 14,1 proc.
Molėtų r. 13,9 proc.
Varėnos r. 13,8 proc.
Mažeikių r. 13,5 proc.
Alytaus r. 13,5 proc.
Panevėžio m. 13,3 proc.
Kauno m. 13,3 proc.
Šalčininkų r.13,2 proc.
Telšių r. 13,2 proc.
Šiaulių r. 13,1 proc.
Kėdainių r. 13,1 proc.
Tauragės r. 13 proc.
Panevėžio r.12,8 proc.
Utenos r. 12,4 proc.
Pagėgių 12,3 proc.
Marijampolės 12,3 proc.
Vilniaus r. 12,2 proc.
Plungės r. 12,1 proc.
Šilalės r. 11,7 proc.
Klaipėdos m. 11,6 proc.
Rietavo 11,5 proc.
Šakių r. 11,5 proc.
Prienų r. 11,5 proc.
Kaišiadorių r. 11,4 proc.
Trakų r. 11,2 proc.
Švenčionių r. 11,2 proc.
Vilniaus m. 11,2 proc.
Pakruojo r. 11,1 proc.
Kauno r. 11,1 proc.
Palangos m. 11 proc.
Elektrėnų 10,8 proc.
Šiaulių m. 10,3 proc.
Skuodo r. 10,1 proc.
Kretingos r. 8,3 proc.
Birštono 8,2 proc.
Klaipėdos r. 7,1 proc.
Neringos 3,4 proc.
* Liepos 7 d. duomenys
Šaltinis: Užimtumo tarnyba
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio3
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...