Krizės sudrebintas pasaulis analizuoja rinkos ekonomikos silpnąsias puses. Šios temos griebėsi ir filmų kūrėjai – jie nusprendė atskleisti "visą tiesą" apie kapitalizmą.

Demaskuoja ar manipuliuoja?

Jis tenkino visas jos užgaidas. Ji dainavo jam ditirambus. Aistringa meilė buvo abipusė. Bet paskui godumas nugalėjo, ir prasidėjo košmaras. Taip garsusis JAV režisierius "Oskaro" laureatas Michaelas Moore'as savo naujame filme pasakoja apie nelaimingą savo šalies meilę kapitalizmui.

"Kapitalizmas esą skatina laisvą prekybą ir apdovanoja verslumą, bet iš tikrųjų kursto godumą, pavydą ir savanaudiškumą. Sutinkate su tuo? Tuomet pažiūrėkite demaskuojančią M.Moore'o juostą "Kapitalizmas: meilės istorija" ir dar kartą įsitikinkite, kad esate teisūs. Nesutinkate su tuo, kad kapitalizmas yra blogis? Ką gi, M.Moore'as jūsų neįtikins. Bet patirsite didelį malonumą, galėdami nuplėšti kaukę pačiam demaskuotojui", – rašoma Vokietijos transliuotojo "Deutsche Welle" interneto svetainėje.

Svarbiausias M.Moore'o ginklas – polemika. Paprasto darbininko sūnus su beisbolo kepure mėgsta tirštinti spalvas ir kurstyti aistras. Jis demaskuoja neteisybę, bet pats lengvai manipuliuoja tiesa. Už tai jį galima mylėti arba jo nekęsti. Bet reikia atiduoti jam pagarbą – M.Moore'as iš esmės visuomet būna teisus. O gal jūs iš tikrųjų manote, kad JAV yra beribių galimybių šalis visiems, kurie joje gyvena?

Bankininkai pasiekė savo

Kurį laiką Amerika gyveno puikiai, savo pasakojimą pradeda M.Moore'as. Kai jis buvo vaikas, Jungtinės Valstijos klestėjo. Turtuoliai sąžiningai valstybei atiduodavo didžiąją dalį savo turtų ir dėl to netapdavo skurdesni. Paprasti amerikiečiai draugiškai dirbo, pirko namus, automobilius, televizorius ir kavos virimo aparatus. Amerikiečiai dievino savo kapitalizmą. Bet per patį šios meilės aferos įkarštį į Baltuosius rūmus atėjo žmogus vardu Ronaldas Reaganas.

Trečiarūšis Holivudo aktorius su spindinčia šypsena pakerėjo visą pasaulį, o Volstrito žaidėjai gavo tai, ko norėjo, teigia M.Moore'as. Perversmas įvykdytas be priekaištų. Naivūs amerikiečiai plojo amžiaus sandoriui, kuris aukštyn kojomis apvertė jų gyvenimą. Bankai ir koncernai pasiekė tai, ko troško: privertė kapitalizmą tarnauti jiems ir gavo beveik neribotą valdžią valstybėje.

Išsivysčiusios plutokratijos šalis

Kaip tai įvyko? M.Moore'as pateikia skaičius, faktus, ištraukas iš slaptų dokumentų ir naujienų laidų epizodus, kuriuose šalia politikų šmėsčioja vis tie patys veidai iš bankininkų sluoksnio. Lėtai, bet užtikrintai Amerika iš demokratijos virto į plutokratiją (valstybės valdymo forma, kai valdžia priklauso turtuoliams).

Ir metamorfozė įvyko: šiandien 1 proc. turtingiausių amerikiečių valdo daugiau turtų nei likę 95 proc. JAV piliečių. Turtuoliai toliau lobsta, nepaisydami ekonominių sunkumų. Kaip jie sugeba tai daryti? Labai paprastai. Reikiamu momentu į tautą kreipiasi JAV prezidentas (R.Moore'as pasakoja apie George'ą W.Bushą – red. past.) ir piešia kraupų vaizdą, kaip artėja recesija, pinigai senka, o amerikiečiai praranda darbą.

Volstrito lošimo namai

Žiniasklaida užkibo ant kabliuko. Netikėtai užkluptas Senatas, nespėjęs visko išanalizuoti, uždega žalią šviesą. Greitai atvažiuoja sunkvežimiai ir iš valstybės iždo išsiveža 700 mlrd. dolerių mokesčių mokėtojų pinigų biržoms ir bankininkams gelbėti. Kad šie galėtų toliau organizuoti azartinius lošimus, kurie Jungtinėse Valstijose legalizuoti tik dviejose vietose – lošimų sostinėje Las Vegase ir Volstrito biržoje.

Kas tai per verslas? M.Moore'as klausia tų, kurie tuo užsiima kiekvieną dieną. Suprasti to neįmanoma. Išvestinių finansinių priemonių (angl. – derivatives) ir kitų biržos azartinių lošimų esmė ta, kad žaidėjas niekuomet nepralaimi. Nes jis sudarė dar vieną lažybų sutartį ir pastatė už savo pralaimėjimą. Vis dar neaišku? Nieko baisaus. Volstrito biržos finansininkai patys negali paaiškinti, kuo jie užsiima. Bet M.Moore'as nenusileidžia.

Pamiršta svajonė

"Kur mokesčių mokėtojų pinigai, suteikti bankininkams, kad jie galėtų toliau žaisti savo azartinius žaidimus?" – klausia M.Moore'as senatorių. Atsakymas: "Nežinau."

"Kur mūsų pinigai?" – klausia režisierius pačių finansininkų. Pašnekovai kitame telefono laido gale numeta ragelį. O naujienų laidose toliau pasakojama apie milijonines premijas, išmokėtas aukštas pareigas einantiems bankininkams.

M.Moore'as stojo į pusę tų, kuriems kapitalizmas šiepia savo dantis. Dar visai neseniai eilinis amerikietis šventai tikėjo tuo, kad jeigu ne šiandien, tai rytoj jam pavyks atsistoti ant kojų. Bet kai iš tavęs atima namus ir pajamas, atsisako tave gydyti, iš staigios mirties pelnosi privačios bendrovės, o politikai patys nežino, ką daro, – ar dar galima tikėti amerikietiška svajone?

O ji buvo lengvai pasiekiama. M.Moore'as rado žymiausią savo idėjų šalininką. Tai Franklinas Rooseveltas. Likus metams iki mirties 1945 m. 32-asis JAV prezidentas paskelbė Antrąjį teisių bilį, kuris turėjo kiekvienam amerikiečiui užtikrinti teisę į būstą, darbą, švietimą ir medicinos paslaugas. F.Rooseveltas nespėjo padaryti taip, kad Antrasis teisių bilis taptų įstatymu. Po jo irgi niekas to nepadarė. "Štai kodėl amerikietiškasis kapitalizmas šiandien žvėriškai šiepia dantis", – sako M.Moore'as. Kol kas niekam nepavyko to pademonstruoti taip akivaizdžiai, kaip skandalingajam režisieriui.

Vizitinė kortelė

Michaelas Moore'as gimė 1954 m. balandžio 23 d. Flinte (Mičigano valstija, JAV)

Studijavo žurnalistiką. Studijų metais dirbo universiteto laikraščio redaktoriumi ir užsidirbo pinigų pirmajam savo filmui "Roger & Me" ("Rodžeris ir aš" – liet.), kuris pasirodė 1989 m.

2002 m. M.Moore'as išleido filmą "Bowling for Columbine" ("Kolumbinos boulingas" – angl.), kuris sulaukė itin didelio pripažinimo ir už kurį buvo įvertintas "Oskaru".

Už 2004 m. pasirodžiusį filmą "Fahrenheit 9/11" ("9/11 pagal Farenheitą" – angl.) režisierius buvo apdovanotas 57-ojo Kanų festivalio "Auksine palmės šakele" ir kino kritikų vertinimo komisijos prizu.