- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pripažinimas: Ričardas teigia, kad dabar Lietuvos alaus mėgėjai turi galimybę rinktis nealkoholinį alų, gaminamą pagal naujausias tarptautines tendencijas.
-
Pripažinimas: Ričardas teigia, kad dabar Lietuvos alaus mėgėjai turi galimybę rinktis nealkoholinį alų, gaminamą pagal naujausias tarptautines tendencijas.
Pernai naują nealkoholinio alaus skonį pristatę „Kalnapilio“ aludariai džiaugiasi savo darbo rezultatais. „Kalnapilio“ nealkoholinis alus buvo išrinktas skaniausiu, o jo pardavimas 2018 m. išaugo daugiau nei du kartus.
„Kalnapilio“ nealkoholinį alų skaniausiu išrinko jį ragavę ir vertinę aklo skonio tyrimo, kurį atliko nepriklausoma tyrimų bendrovė „Rinkos tyrimų centras“, dalyviai. Keli šimtai žmonių žiemą buvo pakviesti dalyvauti pirmajame tyrimo etape ir išrinkti geriausio skonio nealkoholinį alų. Tyrime galėjo dalyvauti ne rečiau nei kartą per dvi savaites nealkoholinį alų vartojantys asmenys. Kas antras tyrimo dalyvis patvirtino, kad skaniausias iš visų ragautų jiems yra būtent „Kalnapilio“ nealkoholinis alus.
Aklo skonio tyrimo metodas labai paprastas – jo dalyviai vertina jiems patiekiamus maisto produktus ar gėrimus, nežinodami jų prekės ženklo, todėl sprendimo neveikia jokios išankstinės nuostatos.
Receptūros formulės raktas – ypatingos mielės
Kaip pasakoja „Kalnapilio“ vyriausiasis aludaris Ričardas Barakūnas, darykloje nuoseklus kūrybinis darbas ieškant geriausio naujo nealkoholinio alaus skonio užtruko daugiau nei metus. To rezultatas – unikalus gamybos būdas, niekuo nesiskiriantis nuo įprasto alkoholinio alaus gaminimo.
„Nealkoholiniam alui gaminti naudojame visas tradicinio alaus sudedamąsias dalis – apynius, salyklą, vandenį, mieles. Mūsų receptūros raktas – ypatingos mielės, kurias atradome Vokietijos mielių banke. Jos „užkuria“ alui įprastą fermentacijos procesą, tik, priešingai nei įprasto alaus gamyboje, neišskiria jokio alkoholio. Tai reiškia, kad nealkoholinis alus gali būti supilstomas tiesiai į butelius be jokių papildomų alkoholio šalinimo etapų“, – pasakoja „Kalnapilio“ vyriausiasis aludaris.
R.Barakūnas priduria, kad paprastai nealkoholinis alus gaminamas fermentuojant standartinį alų ir vėliau iš jo išfiltruojant alkoholį, taip rizikuojant prarasti arba susilpninti jo aromatą ir skonį.
„Kalnapilio“ pasirinkta nealkoholinio alaus gamybos technologija Europoje imta taikyti vos prieš kelerius metus. Ričardas teigia, kad dabar Lietuvos alaus mėgėjai turi galimybę rinktis nealkoholinį alų, gaminamą pagal naujausias tarptautines tendencijas. Tokiu būdu gaminamas nealkoholinis alus ypač populiarus ir Vokietijoje, lagero gimtinėje.
„Kalnapilio“ nealkoholinis alus dabar yra ypač švelnaus ir lengvo skonio bei išreikšto apynių kartumo. Kaip pastebi R.Barakūnas, būtent tai žmonėms ir patinka.
Prie geriausio skonio tyrimo kviečia prisijungti 20 tūkst. žmonių
Savo darbo rezultatu – geriausio skonio nealkoholiniu alumi – neabejojantis aludaris Ričardas atskleidžia, kad jau visai netrukus kiekvienas galės pats dalyvauti antrajame tyrimo etape ir pareikšti savo nuomonę. Balandžio pradžioje prasideda analogų neturintis ir visoje Lietuvoje vyksiantis beveik 20 tūkst. žmonių nuomonę sujungsiantis aklo skonio tyrimas. Jame bus vertinamas nealkoholinio alaus skonis.
Antrasis skonio tyrimo etapas prasidės balandžio pradžioje. Jo vietos skelbiamos tinklalapyje www.kalnapilisnealkoholinis.lt.
„Didžiuojuosi mūsų pasiektu rezultatu, todėl drąsiai kviečiu prisijungti prie mūsų tyrimo. Neabejoju, kad „Kalnapilio“ nealkoholinį alų sėkmė ir įvertinimas lydės ir kitame tyrimo etape“, – sako žinomas aludaris, tarptautinių konkursų komisijos narys.
Labiausiai nealkoholinį alų mėgsta europiečiai
Pasakodamas apie kintančius vartotojų poreikius, R.Barakūnas pabrėžia, kad nealkoholinis alus sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Vis dėlto Europoje, kaip nė viename kitame žemyne, jo populiarumas auga sparčiausiai – vien pernai jo pardavimas mūsų žemyne išaugo beveik 80 proc.
„Stebime reikšmingus visuomenės gyvenimo būdo pokyčius, ir jie vyksta labai sparčiai. Naujos gyvenimo būdo tendencijos, kurios apima sveiką gyvenseną, aktyvų laisvalaikį, augantį žmonių poreikį judėti ir visur suspėti, labai prisideda prie nealkoholinio alaus vartojimo augimo. Nealkoholiniu alumi žmonės gali mėgautis esant įvairioms gyvenimo situacijoms“, – sako Ričardas.
Pasak aludario, nealkoholinio alaus sudėtis ir mažas kaloringumas atitinka daugumos sveikesnį gyvenimo būdą propaguojančių žmonių poreikius. Jis tampa labai rimtu, o kartais – ir sveikesniu tradicinių gaiviųjų gėrimų konkurentu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“1
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą5
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...