- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, tačiau kišenvagiams šis metų laikas – pats darbymetis. Kasmet šiuo periodu fiksuojamas padidėjęs nuo kišenvagių nukentėjusių gyventojų skaičius. Dažniausiai ilgapirščių taikiniu tampa į užsienį išvykę poilsiautojai, kurie atostogų metu praranda budrumą ir tinkamai nepasirūpina savo daiktų saugumu. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktoriaus Gyčio Matiuko teigimu, šiuolaikiniams sukčiams netrūksta išmonės apšvarinti ir pačius atsargiausius poilsiautojus, todėl kiekvieną kartą reikia būti vis budresniems.
Apsimeta keliautojais ir prašo pagalbos
Kasmet į kišenvagių pinkles patenka dešimtys į užsienio šalis poilsiauti išvykusių lietuvių. Kartais patirti nuostoliai apsiriboja pavogtu išmaniuoju telefonu, tačiau kartais viskas baigiasi kur kas liūdniau – dingusia pinigine, rankine ar kuprine, kurioje yra ir asmens dokumentai. Būtent taip nutiko šiais metais iš atostogų Barselonoje grįžusiam tautiečiui Šarūnui, kuris pakliuvo į vagišių akiratį.
„Kartu su drauge sėdėjome Katalonijos aikštėje, kai prie mūsų priėjo keli jaunuoliai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip eiliniai turistai. Rankose jie laikė žemėlapį, atrodė pasimetę ir mūsų pasiteiravo, ar galime jiems padėti surasti viešbutį, kuris esą yra kažkur netoliese. Kadangi Barselonoje buvome ne pirmą kartą, nieko blogo neįtardami nusprendėme pagelbėti. Kol atsistoję kartu su jais nagrinėjome žemėlapį, už nugaros be priežiūros paliktoje draugės rankinėje buvusi piniginė išgaravo be pėdsakų. Iškart po to iš akiračio greitai dingo ir pagalbos paprašę turistai, kurie buvo itin gudriai užsimaskavę nusikaltėliai“, – prisimena vyriškis.
Laimei, tąkart visus asmens dokumentus ir dalį grynųjų pinigų lietuviai buvo palikę viešbučio kambaryje esančiame seife, tad vagių laimikiu tapo banko kortelė ir keliasdešimt eurų. Kitu atveju, viskas galėjo baigtis didesniais materialiniais nuostoliais, vizitu į Lietuvos ambasadą ir prašymu išduoti laikiną asmens tapatybės dokumentą.
Skirtingose vietose – skirtingi vaidmenys
G. Matiuko teigimu, augant turistų sąmoningumui, ilgapirščiai taip pat tobulėja ir atranda vis naujų būdų išblaškyti poilsiautojus bei juos apvogti. Tad toks turistus imituojantis scenarijus – ne naujiena.
Poilsiautojams derėtų pamiršti ilgą laiką vyravusį įsitikinimą, jog visi kišenvagiai atrodo kaip valkatos ar kažkaip kitaip išsiskiria iš minios.
„Poilsiautojams derėtų pamiršti ilgą laiką vyravusį įsitikinimą, jog visi kišenvagiai atrodo kaip valkatos ar kažkaip kitaip išsiskiria iš minios. Šiandien jie atrodo kaip eiliniai piliečiai, kurie sugeba puikiai įsilieti į minią bei įsikūnyti į įvairius vaidmenis. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kuomet kišenvagiai pastumia auką, o atsiprašinėdami sykiu iškrausto kišenes. Taip pat turistai nukenčia nuo nusikaltėlių, apsimetusių neįgaliaisiais ar prašančių pasirašyti įvairias peticijas“, – perspėja ekspertas.
Anot G. Matiuko, vagišiai taip pat gali imituoti įvairius nelaimingus atsitikimus, siūlyti kažką įsigyti ar net surengti meninius pasirodymus. Tokiu būdu, nukreipiant dėmesį nuo daiktų saugumo, pakanka vos kelių akimirkų nedoriems kėslams įvykdyti.
„Pasitaiko atvejų, kai prasilenkdami su nusižiūrėta auka, kišenvagiai ją aplieja limonadu ar atsitrenkdami netyčia ištepa ledais. Tuomet jie puola atsiprašinėti, išsitraukia servetėlę ir ima valyti dėmę. To pakanka, kad žmogus nukreiptų savo dėmesį kitur, o tuo metu kažkas iš bendrininkų vos per kelias sekundes pasisavintų piniginę, telefoną ar kitą vertingą daiktą“, – sako G. Matiukas.
Pasimetus – neprarasti savitvardos
Pasak draudimo eksperto, kišenvagiai dažniausiai sukasi ten, kur apstu turistų. Dažniausiai tai – įvairios žymios lankytinos vietos, viešojo transporto stotelės, maitinimo įstaigos ar viešbučiai ir jų prieigos. Bene dažniausiai nuo ilgapirščių turistai nukenčia jau minėtoje Barselonoje, Paryžiuje, Romoje, Atėnuose, Madride, Tenerifėje bei kitose turistų pamėgtose vietovėse.
Kad kišenvagiai nesugadintų nuotaikos ir atostogų, anot G. Matiuko, būtina nuolatos išlaikyti koncentraciją ir stengtis neatkreipti į save dėmesio.
„Net jei pasimetėte ir nežinote, kur eiti, – išlikite ramūs, lyg būtumėte vietiniai gyventojai. Taip pat nedėvėkite prabangių prekių ženklų drabužių, nenešiokite brangių papuošalų ar aksesuarų, viešai nedemonstruokite piniginės ir pinigų. Tai tampa rodiklius apie jūsų turimą turtą, kuris it magnetas vilioja vagišius“, – įspėja draudimo ekspertas.
G. Matiukas taip pat nerekomenduoja su savimi nešiotis didelės sumos grynųjų pinigų ir asmens dokumentų – pasiimkite paso ar asmens tapatybės kortelės kopiją. Jei tai neišvengiama, šių daiktų nelaikykite vienoje vietoje. Taip pat piniginės ar telefono nepatartina laikyti lengvai prieinamose vietose, pavyzdžiui, galinėje kelnių kišenėje ar išoriniame kuprinės skyriuje. Jeigu daiktai yra sudėti į kuprinę ar krepšį, draudimo eksperto teigimu, užtrauktukus papildomai derėtų surakinti spynelėmis, o jeigu aplinkui yra daug pašalinių žmonių, kuprinę geriau laikyti priešais save, o sėdint – ant kelių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas88
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...