"Vokiečiai pensininkai keliauja, o lietuviai – maitinasi kruopomis", – tokią, jau folkloru tapusią socialinės realybės, tendenciją, linkę aptarinėti gyventojai. Pensijų fondų dalyvių asociacijos vadovo Marijaus Kalesinsko teigimu, skirtingų valstybių pensijų sistemas lėmė istorinė patirtis.

Išeitis – profesiniai pensijų fondai?

Vakarų valstybės socialines problemas pradėjo spręsti pokario metais, o Lietuva turi pasivyti sėkmingai gyvuojančių valstybių – Danijos, Olandijos, Kanados ar daugelio kitų  – įdirbį pensijų sistemoje per kur kas trumpesnį laiką.

"Daugelyje pavyzdines pensijų sistemas turinčių šalių veikia profesiniai pensijų fondai. Tačiau Vidurio ir Rytų Europos šalyse neturime stiprių profesinių sąjungų, kurios galėtų tartis su darbdaviais, kad tokie profesiniai pensijų fondai atsirastų. Nors tokius įstatymus turime ir mes, ir gretimos šalys, jie dar sunkiai veikia, – aiškino M.Kalesinskas. – Kita priežastis, kuri stabdo profesinių pensijų fondų atsiradimą, yra šalies biudžeto, fiskalinės politikos principai, nes visa socialinė rūpyba sprendžiama dideliais mokesčiais ir darbdaviui, ir darbuotojui. Taigi, maža tikimybė, kad darbdavys norės mokėti dar daugiau ir įsteigs fondą."

Jis svarstė, kad dalį darbdavių ir darbuotojų sumokamų mokesčių būtų galima nukreipti į profesinį fondą, bet tokia paskata sumažintų įplaukas į "Sodros" biudžetą. Tad trijų pakopų pensijų sistema, M.Kalesinsko teigimu, buvo logiškiausia alternatyva. Kaupti senatvei su papildomomis įmokomis M.Kalesinskas vadino kompromisu, kurį pasirinko valdžia. Panaši sistema sėkmingai veikia Estijoje, todėl, nors sprendimas ir netobulas, jį galima gerinti.

"Prieš permainas mūsų asociacija siūlė ieškoti būdų, kaip padidinti įmokas. Buvo aišku, jog per krizę sumažintas pervedimų dydis nėra pakankamas, kad veiktų kaupimo principas. Žmonės nesutaupytų pakankamai, o mokėti už sistemos išlaikymą vis tiek reikėtų", – komentavo M.Kalesinskas.

Siūlo savo modelį

Premjero patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas siūlė pertvarkyti "Sodros" sistemą, kad bazinė pensija būtų atskirta ir perkelta į valstybės biudžetą. Taip esą būtų galima užtikrinti pajamas, kurios išėjus į pensiją tenkintų bazinius poreikius ir nebūtų susijusios su ankstesnėmis gyventojų pajamomis.

"Turėtų būti universali pensija, kurios pagrindinė funkcija – užtikrinti bazinį gyvenimo lygį, todėl turėtų būti finansuojama iš bendrųjų mokesčių ir biudžeto", – sakė jis.

Tokiu atveju "Sodroje" liktų papildoma pensija (kurią dabar sudaro bazinė ir papildoma), bet reikėtų labiau susieti įmokas su išmokomis. S.Jakeliūno teigimu, gaunantys didesnes pajamas dabar nėra motyvuoti mokėti įmokas "Sodros" sistemai.

"Žmogui svarbiausia, kad įmokos būtų susietos su išmokomis, o pensijų sistemoje pasiektume, kad išmokos dabartiniams pensininkams būtų subalansuotos. Tokiu būdu sistema būtų patikima ir stabili, apsaugota nuo kintančių politinių sprendimų. Žinoma, tai neišspręstų pagrindinės sistemos problemos – pinigų trūkumo", – aiškino ekonomistas.

Būtų stabili

Remiantis jo siūlomu modeliu, I pakopos pensija būtų bazinė pensija, o II pakopos – "Sodros" pensija, kurioje išmokos būtų susietos su dabar mokamomis įmokomis ir gaunamomis pajamomis, o tai leistų išlyginti vartojimą išėjus į pensiją.

III pakopa būtų formuojama pagal dabartinį Profesinių pensijų įstatymą, galiojantį nuo 2006 m., bet praktiškai neįgyvendintą, nes trūksta tradicijų ir motyvacijos. S.Jakeliūno teigimu, III pakopa būtų pranašesnė už dabartinę II ir III pakopas, nes čia gyventojams padėtų kaupti darbdaviai. Darbovietės samdyti specialistai prižiūrėtų ir fondus, ir anuitetą, todėl gyventojai išvengtų galvos skausmo nuspėti ateities riziką.

IV siūloma pakopa atitiktų dabar esančias II ir III, kai dirbantysis kaupia savarankiškai. Ji būtų rizikingiausia, nes gyventojas pats valdytų savo finansus, tačiau galėtų užsitikrinti ir didesnę pensiją.

"Šiandien II pakopa dėl rizikos rodiklių yra rizikinga ne tik gyventojams, bet ir valstybei", – sakė S.Jakeliūnas.

Jis priminė, kad visose užsienio šalyse, kur galima kaupti individualiai, į kaupiamąsias sąskaitas pakliūva tik asmens lėšos ir tik keliolikoje pasaulių valstybių galioja tokia tvarka, kaip dabar Lietuvoje, kai "Sodra" perveda lėšas į privačius fondus.