- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sprogimai „Nord Stream 1“ ir „ Nord Stream 2“ kelia papildomų klausimų. Kas bus mūsų Baltijos jūrai, kokį poveikį gali sukelti dujų likučiai, kurie veržiasi iš vamzdyno? Apie tai pokalbis su profesoriumi chemiku Albinu Žilinsku.
– Ar jus gąsdina žinia, kad dujos veržiasi ir dar visą savaitę gali veržtis Baltijos jūroje?
– Dujos kyla į viršų, jos mažai tirpios vandenyje. Gamtinių dujų pagrindas – metanas.
– Jos lengvesnės už vandenį ir kyla į viršų?
– Jos lengvesnės ir beveik netirpsta vandenyje. Baisiausia, jei ten kas nors numestų degtuką. Būtų panašus efektas kaip Vidurio Azijoje – skylė, iš kurios veržiasi dujos ir dega jau daugybę metų. Paviršiuje degtų tiek, kiek ištirpta dujų. Jų pagrindas metanas, etanas, propanas. Nežinia, kiek jos išvalytos, nes jose būna ir anglies dioksido, azoto, vandenilio sulfido. Visos ištirpstančios dujos vandens faunai ir florai kenkia.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokią žalą šios dujos gali padaryti Baltijos jūros gyvybei?
– Vandenyje oksidacija nevyksta, jos kyla į viršų ir garuoja į atmosferą. Kitas pavojingas reiškinys – šiltnamio dujų efektas. Šiltnamio dujos – pagrinde anglies dioksidas ir metanas. Neaišku, kiek laiko dujos veršis, sklendes turėtų uždaryti, kad nekiltų. Dėl poveikio gyvūnijai ir augmenijai gal labiau galėtų biologai pakomentuoti.
– Nustatyta saugumo zona – 5 jūrmylės. Ar Baltijos jūrai tai didelis plotas?
– Pakankamas saugumas. Nes jei kas nors praplauktų šalia ir mestų degtuką, būtų didelis sprogimas. Matyt, per tokį atstumą dujos išsisklaido ir tampa nebepavojingos.
– Ar ateityje dar galės tekėti dujos tais vamzdžiais? Ar įmanoma užlopyti tokias skyles?
– Nežinia, kokiame gylyje. Iš vieno galima iškelti, iš kito – jau ne. Yra visokių suvirinimo galimybių ir technologijų po vandeniu. Dabar nebent reikėtų uždaryti sklendes. Kitokio būdo nėra. Kol viskas neišsiverš, tol vyks burbuliavimas.
– Mokslininkai kalba, kad tai gali trūkti savaitę.
– Matyt, jie paskaičiavo dujotiekio ilgį, žino skersmenį, kokios konsistencijos.
Visos ištirpstančios dujos vandens faunai ir florai kenkia.
– Gyvūnija, jei papuola į tą zoną, neturi galimybės išlikti?
– Kas nors išliks, didžioji dalis žus turbūt. Vanduo nestabilus, ten pilna srovių ir gali nunešti. Mes nežinome.
– Ar chemine prasme tai momentinis efektas, ar gali turėti didesnių padarinių ateityje?
– Gamtinės dujos per kažkiek laiko išgaruos. Visą laiką iš visokių pūvančių organizmų skiriasi metanas. Kiekis dabar žymiai didesnis, bet išgaruos.
– Ar gali suaktyvinti šiltnamio efektą? Jos ardo ozono sluoksnį?
– Ne, jos dalyvauja. CO2 anglies dioksidas yra intertiškesnis, mažiau kinta, o metanas reaguoja su deguonimi, oksiduojasi, susidaro radikalų.
– Tai viskas gan gerai?
– Iki kitų metų tikrai išgaruos. Imtasi gerų saugumo priemonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...