II pensijų pakopa Lietuvoje atsirado 2004 metais.

Socialdemokratų Vyriausybė dabar skelbiasi, kad gelbėja gyventojus nuo šitos sistemos.

Nutyli tik tai, kad galimybes išeiti atveria iš to, ką patys ir įvedė.

„Prie socdemų ši reforma buvo priimta, bet tada turėjau nuomonę ir nekeičiu jos 20 metų – tai yra nelabai pavykęs eksperimentas“, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Tąkart prie pensijų reformos plušo buvusi socialdemokratų lyderė, o anuomet – socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.

„Manau, kad Lietuvoje bus du ar trys, ar šiek tiek daugiau pensijų fondų. Tikiuosi, kad kitais metais jie įsisteigs, ir tikiuosi, kad Lietuvos žmonės turės galimybę pasirinkti tą fondą, kuris jam labiausiai bus prie širdies“, – anąkart sakė V. Blinkevičiūtė.

Tuometis jos patarėjas Teodoras Medaiskis sakė, kad gyventojai tada kalbėjo priešingai.

„Buvo toks trendas – visą laiką valdžia buvo spaudžiama: kodėl nedarote? Lenkai padarė, latviai padarė, estai padarė, visi pasaulyje padarė, o jūs nedarote, jūs atsilikę. Galbūt netgi politinį palaikymą padarė toks slėgimas iš visuomenės nuomonės, iš žiniasklaidos“, – dabar jau pasakojo buvęs V. Blinkevičiūtės patarėjas Teodoras Medaiskis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Po to, kai įvedė II pensijų pakopą, V. Blinkevičiūtė socialinės apsaugos ministre buvo dar ketverius metus.

„Paprasčiausiai kitokio kelio nėra, jeigu iš tikrųjų mums rūpi, kokia bus ateitis žmonių, kurie kažkada taps pensininkais“, – kalbėjo tuo metu V. Blinkevičiūtė.

Jai patarinėjęs T. Medaiskis dabar sako, kad būtent reformos yra didžiausias II pakopos prakeiksmas. Nepritaria ir planuojamai dabar.

„Toks nepasitenkinimas, kad pusiaukelėje nepasiekėme to, ką turėjome pasiekti visame kelyje, tampa politiniu argumentu“, – teigė T. Medaiskis.

Pensijų sistema per 21 metus taisyta daugiausiai kartų.

Didžiausi pakeitimai – per ekonominę krizę, tada dar po ketverių metų ir 2019 metais.

„Sąmoningumas apie savo ateitį, apie savo pensiją – atrodo, kad jis ūgtelėjo Lietuvoje“, – teigė 2019 metais buvęs Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Nepaisant to, prie valstiečių įvestas automatinis įtraukimas.

Iki tol kaupti buvo galima savanoriškai.

„Mūsų noras buvo – arba atsisakyti subsidijos, kas ir dabar svarstoma, arba ją padaryti prieinamą visiems“, – dabar komentavo L. Kukuraitis.

„Jeigu žiūrėtume globaliai, tai ši pakopa, matyt, kuo toliau, tuo mažiau gyventojų tarpe turės pasitikėjimą, nes kiekviena valdžia, atėjusi, bando kažkaip juos sureformuoti“, – teigė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

S. Skvernelis tada pats buvo premjeras.

Lyg ir pripažįstama, kad klaidų buvo, bet kalčiausias vis tiek kažkas kitas.

„Tuos dalykus reikėjo tvarkyti po 2–3 metų reformos, o tai buvo 2021–2022 metais. Deja, buvusi valdžia nieko nedarė“, – sakė buvęs socialinių reikalų ir darbo ministras L. Kukuraitis.

Politikų blaškymąsi ne kartą yra kritikavęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Tik tada – kaip ekonomistas, ne prezidentas.

„Kritikuojant kai kurias dabartinės sistemos ydas, konkrečiai pernelyg didelį dalyvių skaičių, nepagrįstą prisiimamą riziką, savotiškai su vandeniu iš vonelės išpilamas ir kūdikis“, – kalbėjo 2016 metais G. Nausėda.

O dabar prie reformos prisideda ir pats.

Pasiūlė kartą gyvenime leisti atsiimti 25 procentus sukauptų pinigų nenumatytiems atvejams.

Pažadais sparčiau didinti pensijas prieš rinkimus švaistosi kone kiekviena partija. Klausimas tik – kaip atsakingai elgiasi po to?

„Politikai iš to daro politiką. Pasižiūrėkime – vyresnio amžiaus žmonės tikrai ateina į rinkimus ir balsuoja“, – tikino A. Sysas.

Tikimasi, kad naujausia reforma bus priimta dar šioje pavasario sesijoje.