- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis dažniau išgirstame, kad tokių laikų, kokius išgyvename dabar, pasitaiko labai retai. Šiuo metu esame ant didelės ekonominės pakilimo bangos, o, kaip sako ekspertai, geriau nesame gyvenę. Tačiau visa tai ateina ne be pasekmių – kainos kone kasdien kyla į kosmines aukštumas ir tai – dar ne pabaiga. TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ šiandien aiškinsis, ar dabar išgyvename ekonominę karštinę? O gal jau matome pirmuosius krizės ženklus?
Savo nuomonėmis studijoje dalinsis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas.
Pasaulio valstybėms per pandemiją paleidus pinigų spausdinimo mašiną, pinigų atsirado tiek, kad dabar didesne problema tampa ne iš kur gauti lėšų, o iš kur surasti trokštamą deficitinę prekę. Ar gali būti taip, kad mūsų laukia krizė?
Nuo paskutinės visą pasaulį sukrėtusios ekonominės krizės prabėgo 13 metų, tačiau ekonomistai ir vėl skambina pavojaus varpais… V. Janulevičius laidoje aiškins, kad situacija tapo tokia todėl, kad trūksta vienos grandinės – pandemija išmokė žmones gyventi kitaip.
„Pas privačius žmones auga pinigai, yra akivaizdus rekordas – 18–19 mlrd. Tokių pinigų sąskaitose anksčiau nebuvo. Taip yra dėl to, kad kol buvo pandemija, žmonės pinigų neleido. Priešingai – susirinko, o dabar juos nori išleisti. Tačiau visi iki šiol prispausdinti pinigai nebuvo sukurti su verte. Tai pinigai, skirti pragyventi, tačiau už jų nestovi jokia vertė, prekė ar paslauga“, – sakys laidoje jis.
Šiuo atveju organizmas dirbtinai buvo prijungtas prie kvėpavimo aparato, pripūsta daug oro, bet dabar, pasirodo, kad šis ligonis nori bėgti.
Ekonomistas M. Dubnikovas savo ruožtu pridės, kad nespausdinti pinigų taip pat nebuvo išeitis. Jei ne tai, dabar būtume sulaukę kitų nemalonių naujienų. „Jei pinigų nebūtume spausdinę, būtume turėję labai gražią, klasikinę krizę, ir dabar diskutuotume apie tai, kada iš jos išbrisime. Šiuo atveju organizmas dirbtinai buvo prijungtas prie kvėpavimo aparato, pripūsta daug oro, bet dabar, pasirodo, kad šis ligonis nori bėgti“, – lygins jis.
Anot jo, žmonės šio laikotarpio krize galbūt nė nepavadintų: „Manau, kad šioje krizėje daug kas norėtų ilgai gyventi. Sutikime – žmonių pajamos didėja, jie leidžia pinigus. Aišku, skaudu už prekes mokėti šiek tiek daugiau, nei mokėjome prieš tai, tačiau darbo užimtumas iš esmės yra didelis. Tas, kas nori dirbti, darbą tikrai turi. Pinigų yra, atlyginimai auga, ir jie auga greičiau nei infliacija. Jei tai ir krizė, vadinkime, kad tai pozityvi krizė.“
Ir vis dėlto, ar tokia situacija pasaulyje galiausiai neims panašėti į tą, kurią išgyvenome sovietmečiu? Anot ekspertų, visa tai – laikina. „Trūkumas – akivaizdus, tai matoma jau dabar, nuo automobilio iki statybinių medžiagų. Tačiau šis trūkumas yra laikinas – pasaulyje taip jau yra, kad jeigu yra paklausa, atsiras ir pasiūla. Užtruksime tik laike, kol ta pasiūla bus pateikta“, – tikins laidoje M. Dubnikovas.
Ir vis dėlto ekspertas perspėja, kad tai – dar ne pabaiga. Kainos ir toliau kosminiais žingsniais judės į priekį. „Dar prieš pusmetį buvo galima tikėtis paslaugų kainų augimo, bet įvyko šiek tiek kitaip – padidėjo prekių kainos. Paslaugų kainos liko nuošalyje. O tai, ką matome šiandien, kas įvyko su prekėmis, su energetika, su žaliavomis, tai matysime vėliau su paslaugomis. Per šią žiemą, ir, ypatingai, jei tokia aplinka išliks, kitą vasarą, mes matysime gerokai aukštesnes paslaugų kainas“, – perspės jis.
Kas ekonomikos laukia ateityje? Atsakymai – jau šį vakarą, 19.30 val. laidoje „Karštai su tv3.lt“ per TV3.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą9
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...