Kainų paradoksas: prekės smarkiai brangsta, bet jų trūksta kaip sovietmečiu

Savo nuomonėmis studijoje dalinsis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Pasaulio valstybėms per pandemiją paleidus pinigų spausdinimo mašiną, pinigų atsirado tiek, kad dabar didesne problema tampa ne iš kur gauti lėšų, o iš kur surasti trokštamą deficitinę prekę. Ar gali būti taip, kad mūsų laukia krizė?

Nuo paskutinės visą pasaulį sukrėtusios ekonominės krizės prabėgo 13 metų, tačiau ekonomistai ir vėl skambina pavojaus varpais… V. Janulevičius laidoje aiškins, kad situacija tapo tokia todėl, kad trūksta vienos grandinės – pandemija išmokė žmones gyventi kitaip.

„Pas privačius žmones auga pinigai, yra akivaizdus rekordas – 18–19 mlrd. Tokių pinigų sąskaitose anksčiau nebuvo. Taip yra dėl to, kad kol buvo pandemija, žmonės pinigų neleido. Priešingai – susirinko, o dabar juos nori išleisti. Tačiau visi iki šiol prispausdinti pinigai nebuvo sukurti su verte. Tai pinigai, skirti pragyventi, tačiau už jų nestovi jokia vertė, prekė ar paslauga“, – sakys laidoje jis.

Šiuo atveju organizmas dirbtinai buvo prijungtas prie kvėpavimo aparato, pripūsta daug oro, bet dabar, pasirodo, kad šis ligonis nori bėgti.

Ekonomistas M. Dubnikovas savo ruožtu pridės, kad nespausdinti pinigų taip pat nebuvo išeitis. Jei ne tai, dabar būtume sulaukę kitų nemalonių naujienų. „Jei pinigų nebūtume spausdinę, būtume turėję labai gražią, klasikinę krizę, ir dabar diskutuotume apie tai, kada iš jos išbrisime. Šiuo atveju organizmas dirbtinai buvo prijungtas prie kvėpavimo aparato, pripūsta daug oro, bet dabar, pasirodo, kad šis ligonis nori bėgti“, – lygins jis.

Anot jo, žmonės šio laikotarpio krize galbūt nė nepavadintų: „Manau, kad šioje krizėje daug kas norėtų ilgai gyventi. Sutikime – žmonių pajamos didėja, jie leidžia pinigus. Aišku, skaudu už prekes mokėti šiek tiek daugiau, nei mokėjome prieš tai, tačiau darbo užimtumas iš esmės yra didelis. Tas, kas nori dirbti, darbą tikrai turi. Pinigų yra, atlyginimai auga, ir jie auga greičiau nei infliacija. Jei tai ir krizė, vadinkime, kad tai pozityvi krizė.“

Ir vis dėlto, ar tokia situacija pasaulyje galiausiai neims panašėti į tą, kurią išgyvenome sovietmečiu? Anot ekspertų, visa tai – laikina. „Trūkumas – akivaizdus, tai matoma jau dabar, nuo automobilio iki statybinių medžiagų. Tačiau šis trūkumas yra laikinas – pasaulyje taip jau yra, kad jeigu yra paklausa, atsiras ir pasiūla. Užtruksime tik laike, kol ta pasiūla bus pateikta“, – tikins laidoje M. Dubnikovas.

Ir vis dėlto ekspertas perspėja, kad tai – dar ne pabaiga. Kainos ir toliau kosminiais žingsniais judės į priekį. „Dar prieš pusmetį buvo galima tikėtis paslaugų kainų augimo, bet įvyko šiek tiek kitaip – padidėjo prekių kainos. Paslaugų kainos liko nuošalyje. O tai, ką matome šiandien, kas įvyko su prekėmis, su energetika, su žaliavomis, tai matysime vėliau su paslaugomis. Per šią žiemą, ir, ypatingai, jei tokia aplinka išliks, kitą vasarą, mes matysime gerokai aukštesnes paslaugų kainas“, – perspės jis.

Kas ekonomikos laukia ateityje? Atsakymai – jau šį vakarą, 19.30 val. laidoje „Karštai su tv3.lt“ per TV3.