Ekspertas: geriant pigiausią kavą ir užkandant šokoladu galima liūdnai stebėti kainų augimą

Pasižvalgius po maisto prekių lentynas, produktų kainos keičiasi nepaliaujamai.

„Net lietuviškas pienas yra brangesnis už lenkišką. Vištiena pabrango 150 proc., kalakutiena. Kur anksčiau buvo visiems prieinami dalykai, dabar vištiena kai kuriems žmonėms pasidaro prabangos prekė“, – pasakojo verslininkas Egidijus Kaminskas.

Kad pabrango mėsa pastebi vieno iš restoranų Vilniuje bendraturtis. Kainų sekliai, kalbėdami apie bendrą situaciją, nieko pozityvaus pasakyti negali ir situaciją vadina stabiliai pesimistine.

Toliau fiksuojami kainų augimo rekordai. Labiausiai per metus pabrangę produktai – bulvės, saulėgrąžų aliejus, grietinė, kiaušiniai bei avižiniai dribsniai.

Bet yra, kas pigo. Vos ne tobulo deserto derinys – kava ir šokoladas.

„Geriant pigiausią kavą ir užsikandant šokoladu galima pigiai su liūdesiu žiūrėti, kaip brangsta visos kitos prekės“, – pasakojo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Geriant pigiausią kavą ir užsikandant šokoladu galima pigiai su liūdesiu žiūrėti, kaip brangsta visos kitos prekės.

„Kaip nekeista, pokyčių nepastebime. Paruoštų prekių pardavimai toliau kyla. Tai yra požymis, kad žmonės gyvena gerai ir turi pinigų. Aišku, ne visi žmonės, bet, manau, kad daugelis“, – kalbėjo „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.

D. Dundulis sako, kad nepastebėjo, jog žmonės būtų pradėję stipriau taupyti.

„Galiu drąsiai atsakyti, jog maisto kiekis kilogramais yra nuperkamas šiek tiek didesnis, negu pernai metais. Dar viena tendencija, kurios nelabai galiu paaiškinti – lyginant su praeitais metais, nesustoja miltinių produktų pirkimas. Jų yra nuperkama apie 40 proc. daugiau“, – tęsė D. Dundulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Verslininkas neslepia, kad kai kurias prekes tenka pardavinėti nuostolingai, tačiau pardavimai vis tiek nestoja, o dalis gyventojų toliau kalba apie socialinę nelygybę.

„Egzistuoja socialinės žirklės, jos Lietuvoje yra grandiozinės. Labai gaila, kad taip yra“, – pasakojo vilnietis Algirdas.

„Lietuvoje, kur, tarkim, duona kainuoja vieną eurą, po kainos peržiūrėjimo kaina padidės iki euro ir dešimt centų. Norvegijoje, kur duona kainuoja du eurus, ji kainuos du eurus ir dešimt centų. Norvegijoje tai skaitysis 5 proc. kainų prieaugis, Lietuvoje – 10 proc. Tai yra labai paprastas paaiškinimas, kodėl besivejančiose šalyse kainų augimo tempai yra aukštesni. Todėl, kad pats kainų lygis yra žemesnis“, – pasakojo VU ekonomistas Algirdas Bartkus.

Mažesnis lojalumas prekiniams ženklams stabdys gamintojus užsikelti kainą.

Pastebimas ir šioks toks prašviesėjimas. Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina, palyginus su praėjusių mėnesių, mažėjo apie 1 proc., tačiau palyginus su praėjusių metų geguže, kaina yra padidėjusi net apie 23 proc., o tai yra beveik 13 eurų.

„Maisto kainos sparčiai auga ir, manau, kad tai dar nėra pabaiga. Vasarą dėl Kinijos aspektų gali didėti naftos ir degalų kainos, o tai kels maisto bei kitų prekių kainas“, – pasakojo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Specialistų patarimas norintiems sutaupyti – neprisirišti prie prekės ženklo.

„Mažesnis lojalumas prekiniams ženklams stabdys gamintojus užsikelti kainą“, – kalbėjo A. Bartkus.

Patariama neprisirišti ir prie vieno parduotuvių tinklo.

„Tarkim, pigiausiai krepšelį galima nusipirkti už 59 eurus, o brangiausiai – už 73 eurus. Skirtumas tikrai nėra mažas“, – pasakojo P. Čepkauskas.

Pigiausių prekių krepšelis stabiliai vis dar išlieka „Maximoje“, nors tinklas neslepia, jog infliacija kelia didžiulį susirūpinimą.

„Visada siekiame, kad kainos mūsų pirkėjams kiltų mažiau. Tačiau negaliu užsimerkti prieš tai, jog žaliavos brangsta, didėja energetiniai ištekliai, didėja kiti kaštai. Tai neišvengiamai atsiliepia ir kainoms“, – pasakojo „Maximos“ atstovė Rima Aukštuolytė.

Ekonomistas taip pat priduria, kad kol kas nėra ryškių požymių, jog kainų augimas gyventojus varžytų. Pirkti stambesnes ir brangesnes prekes noras nesumažėjo. Taip pat dažnas sau leidžia nueiti į kavinę ar restoraną. Maitinimo įstaigų balandžio mėnesio apyvarta per metus padvigubėjo.

„Tai iš dalies susiję su tuo, kad praeitų metų balandžio mėnesį turėjome karantiną, tačiau vis tiek tai yra įspūdingas augimas“, – teigė A. Izgorodinas.