Pabrangus būsto išlaikymui bei maistui ir gėrimams, spalį, palyginti su rugsėju, vartojimo prekių ir paslaugų kainos ūgtelėjo dar 1 proc.

Metinė infliacija (spalį, palyginti su praėjusių metų spalio mėnesiu) buvo 10,5 proc., vidutinė metinė (dvylika paskutinių mėnesių, palyginti su ankstesniais dvylika mėnesių) – 10,8 proc.

Statistikos departamento duomenimis, spalį vartotojų kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo 5,2 proc. pabrangęs būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras, 0,9 proc. – maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai ir 3,2 proc. atpigusios transporto grupės prekės ir paslaugos.

Šiemet spalį, kaip ir prieš metus, komunalinių mokesčių naštą labiausiai padidino 26,4 proc. šoktelėjusios centralizuotai tiekiamos šilumos kainos.

Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė 12,5 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 21,3 proc. – būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras, 10,3 proc. – transporto grupių prekės ir paslaugos ir 3,9 proc. atpigę drabužiai ir avalynė.

Jekaterina Rojaka, banko "DnB Nord" vyresnioji analitikė:

Lietuvoje kainų augimo tempai mažėja ir prastėjant gyventojų lūkesčiams, lėtėjant ekonomikos augimui ir silpnėjant vartojimui metų pabaigoje metinės infliacijos lygis šalyje gali smukti žemiau 10 proc.

Tačiau gyventojams tikėtis didesnio kainų atokvėpio dar anksti – naujasis šildymo sezonas bus brangiausias šalies istorijoje. Vien šilumos kainos infliaciją didins apie 1,4 proc., pabrangusi elektra nuo kitų metų pradžios dar pridėtų apie 0,5 proc., o energijos šaltiniai gali brangti apie 2,5–3 proc.

Lietuvos gyventojų išlaidų struktūroje daugiau kaip 55 proc. tenka išlaidos maisto prekėms ir gėrimams, transportui, komunalinėms paslaugoms, todėl net susiveržus diržus, tikėtis staigaus infliacijos tempo kritimo Lietuvoje neverta. Kitų metų pabaigoje infliacija gali "suvalgyti" ir visą atlyginimų augimą, taigi perkamoji namų ūkių galia net smuks.

Lina Vrubliauskienė, banko "Swedbank" analitikė:

Didžiausią poveikį spalio infliacijai turėjo nuo mėnesio vidurio prasidėjęs brangesnis šildymo sezonas. Visą jo poveikį infliacijai matysime tik lapkritį. Iš kitos pusės, buvo ir infliaciją mažinančių veiksnių. Kaip ir praėjusį mėnesį, šiek tiek nuosaikiau didėjo maisto kainos – praėjusiais metais šiuo laikotarpiu buvo užfiksuotas didelis šių kainų šuolis. Kitas infliaciją mažinantis veiksnys – degalų kainos. Vėstančios pasaulinės ekonomikos raidos tendencijos sumažino naftos kainas pasaulyje. Tai turėtų priversti daugelį įmonių perskaičiuoti transportavimo sąnaudas ir atitinkamai sumažinti paslaugų tarifus bei prekių kainas ateityje.

Paskutinius du šių metų mėnesius metinė infliacija vėl augs, nes pasireikš visas naujo šildymo sezono su gerokai aukštesnėmis centralizuoto šildymo kainomis poveikis. Didesnės šildymo kainos pridės prie bendros infliacijos apie 1,5 proc.

Faktai ir skaičiai

Metinė infliacija Baltijos valstybėse mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės. Didžiausia ji išlieka Latvijoje, mažiausia – Estijoje.

Baltijos šalių nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų infliacija Lietuvoje spalį smuktelėjo iki 10,5 proc. nuo 11 proc. rugsėjį, Latvijoje – nuo 14,9 iki 13,8 proc., Estijoje – nuo 10,5 iki 9,8 proc.

Didžiausia mėnesio infliacija spalį užfiksuota Latvijoje, mažiausia – Estijoje. Vartojimo prekės ir paslaugos praėjusį mėnesį Lietuvoje brango 1 proc., Latvijoje – 1,2 proc., Estijoje – 0,4 proc.