Komitetas tam trečiadienį pritarė bendru sutarimu. 

Sankcijas pratęsiančią Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisą parėmė ir valdantiesiems priklausančios „Nemuno aušros“ bei opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai Vytautas Jucius ir Bronis Ropė, kurie balsuodami per pataisos pateikimą Seimo plenariniame posėdyje susilaikė.

V. Jucius komitete diskusijose nedalyvavo, o B. Ropė priekaištavo, kad Latvijai, Estijai ir Lenkijai netaikant tokių griežtų sankcijų, kokias yra patvirtinusi Lietuva, per šias šalis į Europos Sąjungą (ES) patekę rusiški produktai „tampa legalūs“.

„Ir tada juda visoje ES, tame tarpe ir į Lietuvą atvažiuoja“, – sakė B. Ropė.

„Gaila, kodėl nederinta ir nesitarta su kaimyninėmis šalimis, kad vienodas sankcijas taikyti“, – pridūrė parlamentaras.

Komitete nedirbantis, bet posėdyje dalyvavęs Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas Ignas Vėgėlė, kuris per pataisų pateikimą Seimui balsavo prieš jas, priekaištavo, jog Lietuvos politika dėl sankcijų skiriasi nuo ES pozicijos.

„Ne tai, kad priešingai darome, bet darome neatitinkančią politiką, nes ES įveda muitus ir už tuos muitus gauna pajamas, o mes gi darome visiškai importo draudimą“, – teigė politikas.

I. Vėgėlės teigimu, ES pagal tarptautines konvencijas neturi teisės nustatyti draudimų importuojamiems maisto produktams, pasak jo, ypatingai tranzitui. 

Sankcijos ženkliai sumažino importą

Nacionalinės sankcijos iš esmės apima ribojimus fiziniams asmenims – Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Tačiau dalies politikų kritikos jos sulaukė dėl siūlymo tęsti būtent rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų importo draudimą.

Kaip Kaimo reikalų komitete teigė užsienio reikalų viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, priežastys, lėmusios sankcijų įvedimą, neišnyko – Rusijos invazija Ukrainoje tebesitęsia. 

Žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis komitete teigė, kad sankcijų poveikis „yra ryškus“.

„Matomas importo akivaizdus sumažėjimas“, – sakė viceministras.

2023 metais Lietuva iš Baltarusijos tiesiogiai importavo žemės ūkio ir maisto produktų už 100 mln. eurų, o 2024-aisiais, kai pusę metų jie dar buvo vežami be apribojimų, importas sumažėjo iki 60 mln. eurų.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjo Antano Venckaus, šių produktų importas smarkiai sumažėjo pernai įvedus nacionalines sankcijas.

Pasak jo, 2023 metais Lietuva iš Baltarusijos tiesiogiai importavo žemės ūkio ir maisto produktų už 100 mln. eurų, o 2024-aisiais, kai pusę metų jie dar buvo vežami be apribojimų, importas sumažėjo iki 60 mln. eurų.

Tuo metu iš Rusijos šių produktų į Lietuvą užpernai importuota už 140 mln. eurų, o pernai – už 52 mln. eurų.

„Tai reiškia, kad Lietuvos vartotojai pirko arba lietuviškos kilmės, arba Europos Sąjungos, arba ukrainietiškos kilmės žemės ūkio ir maisto produkciją, nes ukrainietiškų žemės ūkio ir maisto produktų importo kiekis padidėjo“, – komitete teigė A. Venckus.  

„2025 metais, jei tas ribojimas galiotų visus pilnus metus, tie kiekiai būtų dar žymiai mažesni“, – pridūrė jis.

A. Venckus taip pat pabrėžė, kad nuo gegužės įsigalios tranzitu gabenamų rusiškų grūdų kilmės patikra.

„Realiai tas tranzitas per Lietuvą yra labai mažas ir nereikšmingas. Lyginant su Latvija, nėra ką lyginti, jis daug daug mažesnis“, – teigė A. Venckus.

Jis, be kita ko, pabrėžė, kad Lietuva tokias pačias procedūras rusiškiems grūdams siūlys taikyti ir Latvijai.

„Čia tas tolimesnis mūsų žingsnis yra, nes mūsų noras yra, kad kuo mažiau rusiškų grūdų eitų per ES, o tuo pačiu ir Baltijos šalių infrastruktūrą“, – kalbėjo A. Venckus

Rusų ir baltarusių produktai taps nekonkurencingais

Žemės ūkio viceministras G. Tamašauskis sakė, kad Lietuvos taikomas sankcijas dar sustiprins Europos Komisijos Tarybai pateiktas siūlymas 50 proc. padidinti importo muitus visai žemės ūkio produkcijai iš Rusijos. 

G. Grigaitė-Daugirdė pridūrė, kad iki 50 proc. importo muitai turėtų išaugti per trejus metus.  

BNS anksčiau rašė, kad naujuoju pasiūlymu siekiama nukreipti dėmesį į 15 proc. rusiškų žemės ūkio prekių, kurių nepaveikė praėjusių metų liepą įsigalioję dideli muitai.

A. Venckus taip pat pabrėžė, kad 50 proc. didinant importo muitus žemės ūkio produkcijai, Rusijos ir Baltarusijos maisto produktai bus nekonkurencingi ES.

„Tai reiškia, kad iš principo visiems maisto produktams bus įvestas tas specifinis 50 proc. muitas, kas realiai padarys rusiškos ir baltarusiškos kilmės maisto produktus iš žemės ūkio produkcijos nebekonkurencingais ES rinkoje“, – prognozavo Žemės ūkio ministerijos tarnautojas.

Prieš dvi savaites Seimui sprendžiant, ar priimti svarstyti siūlymą dar metams pratęsti nacionalines sankcijas rusams ir baltarusiams, projekto nepalaikė dalis valdančiosios „Nemuno aušros“ (vienas buvo prieš, o 11 susilaikė) ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų narių (po tris balsavo prieš ir susilaikė). 

Šią savaitę „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, kad frakcija nusprendė paremti sankcijų Rusijai ir Baltarusijai tęsimą.

Dabartinis nacionalinių ribojimų įstatymo variantas galioja iki 2025 metų gegužės 3 dienos – Vyriausybė siūlo jo galiojimą pratęsti iki 2026 metų gegužės 2-osios.

Įstatymu sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas, leidimų gyventi Lietuvoje priėmimas ir išdavimas, numatytas detalesnis jų patikrinimas pasienyje, Rusijos piliečiams neleidžiama Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto ir panašiai.