- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors prekyba internetu Lietuvoje kol kas sudaro menką visos mažmeninės prekybos dalį, pastaruoju metu ji sparčiai auga ir per artimiausius metus greičiausiai priartės prie 5 proc. dalies.
Įžvalgomis dalijasi „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.
Kaip rodo užsienio šalių patirtis, e. prekybos apimtims pasiekus šią ribą, ima mažėti fiziniai prekybos plotai.
ES šalyse prekybos internetu dalis 2016 m. sudarė 9,4 proc. visos mažmeninės prekybos. Palyginus su ankstesniais metais, e. prekyba augo apie 11 proc., o prekybiniai plotai susitraukė apie 1,5 procento. Dar ryškesni pokyčiai fiksuoti tose šalyse, kuriose e. prekyba sudaro jau palyginti nemažą visos mažmeninės prekybos dalį. Viena tokių šalių – Jungtinė Karalystė. Šios šalies mažmeninėje rinkoje prekybos internetu dalis siekia apie 17 proc. ir sparčiai auga toliau. Tuo metu prekybiniai plotai čia per praėjusius metus sumažėjo daugiau kaip 4 procentais.
Lietuvoje prekybos internetu dalis sudaro dar palyginti mažą dalį visos mažmeninės prekybos – per 2016 m. ji siekė apie 3,5 procento. Eurobarometro tyrimas rodo, kad internetu Lietuvoje bent kartą pirko kas trečias šalies gyventojas, tuo metu ES tą vidutiniškai yra daręs kas antras vartotojas.
Tad šiuo metu didesnė dalis lietuvių vis dar mėgsta lankytis fizinėse parduotuvėse, o prekybos internetu apimtis yra per maža, kad turėtų realios įtakos tradicinių prekybos plotų mažėjimui. Atskiro paminėjimo vertas Vilnius, kuriame tūkstančiui gyventojų tenkantis prekybos plotas (679 kv. m) šiuo metu yra pastebimai mažesnis negu Rygoje ar Taline (atitinkamai 998 kv. m ir 817 kv. m). Todėl ateityje dar turėtume išgirsti apie naujų prekybos centrų projektus Lietuvos sostinėje.
Vis dėlto prognozuojama, kad mažmeninės prekybos apimtys elektroniniais kanalais svarbią 5 proc. ribą Lietuvoje gali pasiekti jau kitų metų pradžioje. Aišku, staigus prekybinių plotų sumažėjimas iš karto neįvyks, bet prekybos srityje turėtų išryškėti kelios reikšmingos tendencijos.
Visų pirma, per artimiausius 5 metus įsivyraus hibridinis prekybos modelis – vis daugiau prekybininkų savo prekes siūlys ir fizinėse parduotuvėse, ir internetu. Be to, jei šiuo metu didžiausia prekybos internetu dalis tenka elektronikos, knygų ir drabužių pardavimui, ateityje augs ir kitų prekių grupių dalis. Internetu vis daugiau bus parduodama ir įvairių paslaugų – nuo draudimo produktų iki poilsio kaimo turizmo sodyboje.
Kita tendencija – interneto pirkėjų simpatijas greičiau užkariaus tie prekybininkai, kurie siūlys ne tik konkurencingas kainas, bet ir patogų ir greitą būdą apsipirkti. O tokiu būdu greičiausiai taps mobiliosios programėlės, ypač įsigyjant nedidelės vertės kasdienius pirkinius. Remdamiesi „Swedbank“ statistika, galime konstatuoti, kad išmaniąja programėle besinaudojančių klientų gretos sparčiai didėja ir metinis programėlės naudotojų skaičiaus augimas siekia 85 procentus.
Prekybininkams prireiks galvoti ir apie tai, kaip optimaliau išnaudoti savo prekybos plotus – jei vartotojai vis daugiau prekių bus linkę įsigyti internetu, turėti tas pačias prekes parduotuvių lentynose poreikis bus mažesnis. Pavyzdžiui, vienoje Londono centre įsikūrusioje dviračių aprangos parduotuvėje galima ne tik įsigyti sportinių drabužių ir aksesuarų, bet ir išgerti kavos, suvalgyti sveikuoliškų užkandžių ar stebėti transliacijas iš dviračių varžybų.
Tokių naujoviško prekybos modelio pavyzdžių nebūtina ieškoti užsienio šalyse, galima pasiremti ir Lietuvoje veikiančių finansų institucijų ar telekomunikacijų bendrovių patirtimi. Jos jau ne vienerius metus didžiąją dalį kasdienių paslaugų teikia per e. kanalus, o savo klientų aptarnavimo padalinius yra pritaikiusios geresnei klientų patirčiai sukurti ar didesnę vertę turinčioms konsultacijų paslaugoms teikti.
Tikėtina, kad didėjant gyventojų perkamajai galiai, keisis ir pačių vartotojų įpročiai. Jie bus labiau linkę taupyti savo laiką, neeikvoti jo rutininėms užduotims, ir teiks prioritetą geroms patirtims ir kokybiškam laisvalaikiui. Todėl tiems prekybininkams, kurie pavėluos atsižvelgti į pasikeitusius vartotojų poreikius, netolimoje ateityje gali prireikti ieškoti ne tik mažesnių prekybinių patalpų, bet ir naujų pajamų šaltinių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...