- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungai prašant dar labiau griežtinti žemės įsigijimą dideliems ūkininkams bei apriboti jiems Europos Sąjungos (ES) tiesiogines išmokas, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pripažino, kad įstatymas, apribojęs žemės įsigijimą susijusiems asmenims, neveikia. Todėl, pasak jo, apie tai bus diskutuojama ir bandoma taisyti padėtį.
K. Navickas pirmadienį sakė, kad labai svarbu, jog šeimos ūkių atstovai rodo aktyvumą ir teikia siūlymus, bet kartu teigė, kad jų veiksmai yra šiek tiek pavėluoti.
„Norėtųsi, kad tai būtų buvę praėjusiais metais, kai buvo tvirtinamas strateginis planas, teiktas Europos Komisijai. Bet ne viskas prarasta – per prioritetus, per kitus dalykus surasime tuos sprendimus, juolab, kad ta linkme ir judame“, – trumpoje spaudos konferencijoje teigė ministras.
Pasak jo, žemės įsigijimo ribojimas „yra besitęsianti problema“, nes, pasak jo, susijusiems asmenims ribojimus įsigyti žemės numatantis įstatymas neveikia.
Apsukrūs investuotojai sugeba susitvarkyti taip, kad žemės įsigijimas įvyksta ir kad ribojimų nepaisoma.
„Neveikia per susietumą juridinių asmenų. Manau, kad prie šios diskusijos turime grįžti ir nuspręsti, kad veiktų, kaip ir turėtų veikti“, – teigė ministras.
Šeimos ūkininkai prašo dar labiau griežtinti žemės įsigijimą dideliems ūkininkams ir ūkiams, o Europos Sąjungos (ES) tiesioginių išmokų bazinei daliai nustatyti 60 tūkst. eurų ribą.
Šie reikalavimai numatyti organizacijos kreipimesi į šalies vadovus prašant imtis veiksmų. Jame taip pat prašoma užtikrinti paramą kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudaryti patrauklias sąlygas kooperatyvams realizuoti produkciją.
K. Navickas pripažino, kad šeimos ūkių kooperacijos trūksta, bet, jo manymu, ūkininkai čia turėtų rodyti daugiau iniciatyvų: „Patys ūkininkai tų priemonių nesiima, tai irgi, matyt, reikėtų apie tai pagalvoti“.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas pirmadienį pabrėžė, kad įsigiję daug žemės ir todėl gebantys išgyventi be paramos stambieji ūkininkai vis tiek yra remiami ES lėšomis, todėl jis siūlo tokiems žemdirbiams apkarpyti tiesiogines išmokas.
„Mūsų rezoliucijos tikslas yra, kad žemių įsigijimui taikomi ribojimai veiktų visiems, kad nebūtų gudravimų. O antras klausimas yra, kad būtų uždėtos lubos ir labai stambūs ūkininkai, kurie gali dirbti be paramos, kad būtų neberemiami, kurie gauna daugiau 60 tūkst. eurų bazinės išmokos, kad tas rėmimas būtų sustabdytas“, – Žemės ūkio rūmų ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos atstovų spaudos konferencijoje teigė ūkininkas.
Pasak V. Buivydo, reikia ieškoti išeičių, nes dabar 80 proc. dirbamos žemės Lietuvoje priklauso 10 proc. susijusių asmenų.
„10 proc. susietų fizinių ir su jais susijusių juridinių asmenų Lietuvoje valdo 80 proc. žemės“, – pareiškė V. Buivydas.
Jo teigimu, tokius duomenis yra pateikusi Žemės naudotojų asociacija.
„Šie skaičiai įspūdingi ir tai kelia nacionalinio saugumo, kartų atsinaujinimo klausimui. Šiai dienai jaunieji ūkininkai, norintys įsigyti žemės, neturi galimybės, nes pirmenybę turi besiribojančios žemės savininkai. Tai absurdiška situacija“, – tvirtino V. Buivydas.
Pasak jo, ūkių stambėjimas yra akivaizdus – ūkiai auga „hektarine išraiška“, tuo metu smulkūs ir vidutiniai, šeimos ir jaunųjų ūkininkų ūkiai traukiasi, nes neatlaiko konkurencijos.
„Apsukrūs investuotojai sugeba susitvarkyti taip, kad žemės įsigijimas įvyksta ir kad ribojimų nepaisoma“, – tvirtino jis.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad 3 proc. didelių ūkininkų pasiima apie 50 proc. europinės paramos, skirtos Lietuvai. Pasak jo, apie 30 asmenų valdo beveik 0,5 mln. ha žemės.
A. Svitojaus teigimu, šeimos ūkininkų, kurių buvo virš 200 tūkst., per dešimtmetį sumažėjo daugiau nei perpus.
„Gali būti, kad jų beliks mažiau nei 100 tūkst. Tai reiškia, kad mažėja kaime dirbančių žmonių“, – spaudos konferencijoje sakė A. Svitojus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas2
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...