- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungai (ES) po beveik metus trukusių derybų šią savaitę priėmus direktyvą sumažinti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą, Lietuva taip pat ruošiasi pamažu iš rinkos išimti smulkius plastiko gaminius.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad jau rengiami būtini įstatymų pakeitimai.
„Prisitaikant prie direktyvos, kad rinkoje neliktų smulkiųjų plastiko gaminių, parengiamieji darbai vyksta. Rengiamas jau visas paketas (įstatymų pataisų – BNS)“, – BNS pareiškė K. Mažeika.
Pasak jo, kliūčių tam Lietuvoje neturėtų kilti – pertvarkyti veiklą turės tik viena didelė įmonė – vienintelė Baltijos šalyse kiaušinių pakuočių ir vienkartinių indų iš putų polistireno gamintoja „Pack Klaipėda“.
„(Nėra) kad kažkas prieštarautų. Yra tik viena įmonė, gaminanti plastiko gaminius, kuriai galbūt tam tikra grėsmė yra. Ji turės prisitaikyti prie rinkos. Iki 2021 metų turės laiko persiorientuoti“, – svarstė ministras.
K. Mažeikos teigimu, Lietuvoje verslas atsakingai žiūri į plastiko gaminių mažinimą.
„Jau dabar verslas tikrai matosi, kad persiorientuoja, kai kuriuose prekybos tinkluose nėra jau plastikinių indų, jie pereina prie popierinių ir medinių. Tai matome verslo atsakingumą“, – kalbėjo ministras.
Ministras neprognozuoja, kada įstatymo pakeitimai pasieks Seimą.
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė sako, jog pataisų rengimą stabdo tai, kad dar laukiama kai kurių Europos Komisijos išaiškinimų.
„Dar ir dabar yra kažkokių neaiškių momentų, todėl Europos Komisija per metus įsipareigojo parengti tam tikras gaires, išaiškinimus, pavyzdžiui, dėl kai kurių sąvokų, visoms Europos Sąjungos šalims“, – BNS teigė ji.
A. Bagočiutė taip pat pabrėžė, kad Lietuva jau anksčiau yra priėmusi kai kurias nuostatas dėl vienkartinių plastiko gaminių mažinimo, pavyzdžiui, plastiko taros surinkimo – taromatų sistema veikia nuo 2016 metų, be to, uždrausta nemokamai dalinti plastiko maišelius.
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę turi perkelti per dvejus metus nuo jos įsigaliojimo – maždaug iki 2021-ųjų birželio.
ES direktyva numato, kad iki 2026-ųjų reikia gerokai sumažinti maisto, skirto nedelsiant suvalgyti vietoje arba išsinešti, taros ir gėrimų indelių su kamšteliais ir dangteliais suvartojimą.
Nuo 2021-ųjų vidurio įsigalios draudimas tiekti rinkai plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles, taip pat iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...
-
VSAT: Medininkuose transporto eilės padidėjo, Šalčininkuose – sumažėjo
Nuo kovo Lietuvai uždarius dar du pasienio punktus su Baltarusija, per savaitgalį transporto eilė Medininkuose kiek padidėjo, o Šalčininkuose – sumažėjo, rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. ...