Dėl Ukrainos grūdų krizės gresia badas: ar Lietuva gali tapti eksporto vartais?

  • Teksto dydis:

Gresianti katastrofa arba dar blogiau – badas. Tokias prognozes skelbia ekspertai, jei Europai nepavyks iš Ukrainos išgabenti keliasdešimt milijonų tonų grūdų derliaus. Susisiekimo ministras sako, kad vienintelis kelias – atlaisvinti Ukrainos jūrų uostus, mat tik geležinkeliais gabenti grūdus neužteks pajėgumų, praneša LNK.

Dėl karo Ukraina jau kurį laiką negali išvežti daugiau nei 20 mln. tonų grūdų derliaus. Ūkininkams ši situacija – tikras galvos skausmas. Eksporto laikas baigėsi, derlius vis dar sandėlyje, o naujas derlius artėja.

„Ukrainoje dar liko 25 mln. tonų grūdų bei aliejinių sėklų, tai yra trečdalis praėjusių metų derliaus, tad jau turime didžiulę logistikos problemą“, – kalbėjo ūkininkas iš Ukrainos Kees Huizinga.

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad jei situacija nesikeis, tai gali tapti pasauline katastrofa.

„Nėra jokios abejonės – tai sukels badą visame pasaulyje ir ši padėtis daugelį šalių palies ekonomiškai“, – prognozavo JT pasaulio programos vykdomasis direktorius David Beasley.

Gresianti katastrofa ar netgi badas – viena pagrindinių temų visą savaitę vykstančiame ekonomikos forume Davose. 

„Pačiai Ukrainai šiandien yra didžiulė problema, kuri, užblokavus Juodosios jūros uostus, neturi galimybių išvežti susikaupusio grūdų pertekliaus. Kita vertus, tai gali tapti ir pasaulinės maisto krizės dalimi, jeigu šie grūdai nepasieks labiausiai to stokojančių regionų, konkrečiai Šiaurės Afrikos“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Jei mes neatversime tų uostų, kitais metais prasidės maisto stygius ir tai taps pragaru žemėje.

Rusija ir Ukraina iki šiol sudarė trečdalį viso pasaulio grūdų eksporto. Anksčiau grūdai iš įvairių šalies vietų į Europą buvo gabenami per Odesos ir Mikolajevo uostus, tačiau dabar uostus blokuoja Rusijos kariniai laivai. 

Grūdai taip pat buvo gabenami geležinkeliais per Baltarusiją ir Rusiją.

„Jei mes neatversime tų uostų, artimiausius mėnesius kalbėsime tik apie augančias maisto kainas, bet kitais metais prasidės maisto stygius ir tai taps pragaru žemėje“, – kalbėjo D. Beasley.

Ukraina kreipėsi į Europos Sąjungą pagalbos prašydama sudaryti galimybę grūdus gabenti Europos bėgiais ir uostais. Dalis ukrainietiškų grudų jau išvyko per Lenkiją, vėliau pasiekė ir Baltijos šalis. Iki šiol iš Ukrainos pavyko eksportuoti vos 5 proc. derliaus. 

Užvakar Lietuvą pasiekė jau antra grūdų siunta geležinkeliais iš Ukrainos, tik kiekiai kol kas kuklūs.

„Šios dienos duomenimis, įvertinus infrastruktūrą Lenkijoje ir jos pralaidumą, visą kiekį būtų labai sudėtinga išvežti“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Karui tęsiantis, uostams liekant užblokuotiems prezidentas įsitikinęs, kad vienas iš kelių – grūdus eksportuoti per Lenkiją. 

„Manau, kad mes privalome surasti alternatyvius tranzito kelius ir Baltijos valstybės, Lietuva, Lenkija galėtų būti būtent tokiu alternatyviu keliu, kuomet keliauja ir randa savo tiekimo grandines“, – sakė G. Nausėda.

Terminalas Lenkijoje gali perkrauti maksimaliai du traukinius per parą.

Tačiau taip sparčiai, kaip norėtųsi, to padaryti nepavyks. Tiekimo grandinę stabdo netinkami bėgiai. Ukrainietiški bėgiai yra platesni nei Europos Sąjungoje, todėl atvykus į Lenkijos terminalus vagonus reikia perkelti, o tai užtrunka.

Situaciją sunkina ir terminalų pajėgumai.

„Terminalų skaičius yra toks, koks yra. Terminalas Lenkijoje, per kurį važiuojama, mūsų žiniomis, gali perkrauti maksimaliai du traukinius per parą. Čia yra pagrindinis kablelis, kuris riboja traukinių kiekį“, – dėstė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

Pasigirsta kalbų, kad atsisakius kitų krovinių ir visus pajėgumus skiriant tik Ukrainos grūdams, Lietuva gali tapti Ukrainos eksporto vartais.

„Trumpalaikėje perspektyvoje tai yra sudėtinga, vidutinėje ar ilgesnio laikotarpio perspektyvoje tai yra tikrai realu. Jeigu mes pasieksime vieno traukinio per parą, tai bus labai gerai“, – tvirtino susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Ministras sakė, kad Baltijos šalių uostai savo pajėgumus gali išplėsti, bet vien to nepakaks.

„Tiesiai šviesiai pasakysiu: mums pirmiausia reikia „Rail Baltics“ tam, kad nebūtų butelio kaklelio įvažiuoti į Lietuvą. Antras dalykas – reikia pakankamo terminalų pajėgumo Ukrainos ir Lenkijos pasienyje“, – teigė M. Skuodis.

Šiuo metu, esą, vienintelis sprendimas – atlaisvinti Ukrainos jūrų uostus, kitaip grūdų taip greitai iš Ukrainos išvežti nepavyks.

„Vienintelis būdas gauti maisto ir išvežti grūdus iš Ukrainos yra uostai Odesos regione. Jie užaugina pakankamai, kad pamaitintų 400 mln. žmonių. Dabar jie išėjo iš rinkos ir juos sugražinti vienintelis kelias yra uostų atidarymas. Kitais būdais jūs grūdų neišvešite pakankamai“, – pažymėjo D. Beasley.

Skaičiuojama, kad per metus Lietuva iš Ukrainos galėtų išvežti apie milijoną tonų grudų. Tai sudarytų vos 5 proc. viso derliaus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kacapšuni,

Kacapšuni, portretas
ar skani lietuviška duona?

fas fas

fas fas portretas
nu klounai, ubagu valstybe nori buti pasaulio vartais...

Godumo viršūnė

Godumo viršūnė portretas
Dar plačiau išsižioti negalite? Dar ir grūdus suryja norite? Už pravežimą grūdų ten šen pabyra visada ir ypač svarbu užsirašyti reeksportą Niekas neleis taip nachališkai pelnytis Į Sibirą nuvežta naujų žmonių. Ten maisto ištekliai ir keliaus. Žinoma ne per LR teritoriją. Todėl gobšuoliai liks tik su naujai įvažiavusiomis triukšmadarėmis kainuojančios vos nuorūką. Tuo galės didžiuotis, nes eilinį kartą atiteko brokuotos gauruotas ir gerokai padėvėtos
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių