Vilnietis Karolis kraujo aukoja ne pirmą kartą, žino, kaip atrodys procedūra, tad jaučiasi ramiai.

„Bus 39 kartas. Taip, per 15 metų“, – sakė jis.

Dar vienas kartas – ir Karolis taps garbės donoru. Tokie geradariai gali pretenduoti į antrojo laipsnio valstybinę pensiją – tuomet prie įprastos pensijos pridedama apie 150 eurų per mėnesį. Tačiau vilnietis sako, kad aukoja ne dėl pinigų.

„Didžiausia motyvacija yra pagalba, nes vienas kartas išgelbsti tris gyvybes“, – pasakojo Karolis.

LNK stop kadras

„Jeigu žmogus gauna paprastą pensiją, donoras, davęs 40 ir daugiau kartų kraujo ar jo komponentų, gauna 147,25 euro prie savo pensijos. Jie gauna antpečius, kad yra garbės donorai, jie rūpinasi žmonėmis“, – aiškino NKC direktoriaus pavaduotojas medicinai Edgaras Narkevičius.

Rūpinasi kitais, tačiau valstybė kai kuriais atvejais antpečius tarsi pasiima, o tiksliau – nurėžia užtarnautus 150 eurų vien dėl to, jei, pavyzdžiui, aukotojas yra pareigūnas ar asmuo, turintis teisę gauti kelias valstybines pensijas.

„Šiuo metu įstatymas numato, kad negalima gauti dviejų valstybinių pensijų“, – teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

„Mano nuomone, ne visada tai, kas teisėta, yra teisinga“, – tikino Teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos laisvės kovų dalyviams, daugiavaikėms mamoms, olimpiniams čempionams.

„Valstybinės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto. Skirtingai nei socialinio draudimo pensijos, jos nėra uždirbamos kaupiant stažą, o skiriamos už nuopelnus valstybei arba nukentėjusiesiems“, – kalbėjo M. Kozič.

Taigi, vietoje galimų kelių valstybinių pensijų mokama tik viena, o žmogus pats turi pasirinkti, kurią.

„Jeigu žmogus – pareigūnas, daugiavaikis tėvas ir garbės kraujo donoras – vienu metu jis negali gauti trijų pensijų“, – aiškino M. Kozič.

„Dalis kolegų kėlė klausimą: kodėl diskriminuojami?“ – piktinosi L. Soščekienė.

„Sąžininga būtų visiems vienodai atsidėkoti“, – teigė kraujo donoras Karolis.

Anot Kraujo centro, vasarą donorų aktyvumas sumažėja. Kai pasiekiamas kritinis lygis, pareigūnai atsiliepia vieni pirmųjų. Vienas jų – kalėjime dirbantis Valerijus.

„26 kartus daviau kraujo. Motyvavo kolegos – geras pavyzdys. Aišku, donoras aukoja, nes nori, bet papildoma pensija skatintų kitus prisidėti“, – pasakojo Vilniaus kalėjimo skyriaus vyr. specialistas Valerij Jermak.

„Manau, dalis net nežino, kad jiems galėtų priklausyti, jeigu nebūtų pareigūnai“, – sakė L. Soščekienė.

Dabar, pasak L. Soščekienės, vidutinė pareigūno pensija priklauso nuo ištarnauto amžiaus ir gali būti virš 500 eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Siekiama, kad geradariai nebeliktų už borto. Siūloma suteikti teisę garbės donorams gauti valstybines pensijas nepriklausomai nuo to, ar jie jau gauna kitą.

„Kol kas projektas registruotas, dar nebuvo svarstytas, bet rudens sesijoje tikimės jį pateikti“, – teigė Seimo narys (DFVL) Domas Griškevičius.

„Neslėpsiu – tai labiau mūsų iniciatyva. Manome, kad socialinis teisingumas turi įvykti“, – aiškino NKC direktoriaus pavaduotojas medicinai.

Visgi, anot Seimo Teisės departamento, galimybė garbės donorams gauti kelias pensijas prieštarautų Konstitucijai.

„Su kolegomis svarstysime tobulinti projektą“, – kalbėjo D. Griškevičius.

Praėjusiais metais garbės donoro vardas suteiktas daugiau nei 200 gyventojų. Iš viso Lietuvoje šį vardą turi beveik 2 tūkst. geradarių.