A. Izgorodinas: Taivanas kol kas nekompensavo Lietuvos eksporto Kinijoje praradimų

„Skaičiai rodo, kad Lietuvos eksporto į Taivaną apimtys auga, o eksporto į Kiniją apimtys mažėja. Tačiau Taivanas nekompensavo Lietuvos eksporto Kinijoje praradimų“, – feisbuko paskyroje rašo A. Izgorodinas.

Eksperto pateikti duomenys rodo, kad 2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m. gruodžiu, lietuviškos kilmės prekių eksporto į Taivaną apimtys padidėjo tik 0,9 mln. eurų, o lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją apimtys sumažėjo 15,2 mln. eurų. Bendros Lietuvos eksporto (lietuviškos kilmės prekių eksportas bei reeksportas) į Taivaną apimtys padidėjo 1 mln. eurų, tuo tarpu bendros Lietuvos eksporto į Kiniją apimtys nukrito 17,6 mln. eurų.

„Žiūrint iš eksporto perspektyvos, kol kas Lietuvos užsienio politikos Kinijos ir Taivano atžvilgiu pokyčiai atnešė daugiau žalos nei naudos. Reikia tikėtis, kad ateityje situacija kiek pasikeis, kadangi eksporto į Lietuvai naują Taivano rinką proveržiui tiesiog reikia laiko ir įdirbio. Galima sutikti, kad per kelis mėnesius pasiekti eksporto į Taivano rinką proveržio yra neįmanoma“, – svarsto jis.

Tuo pat metu, Lietuvos eksporto į Kiniją praradimai, ekonomisto teigimu, matyti jau dabar. Jis akcentuoja lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją metinius pokyčius pagal smulkesnius prekių segmentus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją struktūroje dominavo baldai (21,6 proc. dalis visoje lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją struktūroje 2021 m.); optikos, matavimo, precizikos instrumentai (14,7 proc. svoris eksporto į Kiniją struktūroje), įvairūs chemijos produktai (11,5 proc.), elektros mašinos ir įranga (9,1 proc.); mediena ir medienos dirbiniai (5,9 proc.).

Žiūrint iš eksporto perspektyvos, kol kas Lietuvos užsienio politikos Kinijos ir Taivano atžvilgiu pokyčiai atnešė daugiau žalos nei naudos.

„Pernai šiems penkiems segmentams teko 63 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją apimčių. 2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m. gruodžiu, kiekvienos iš TOP penkių didžiausių Lietuvos eksporto į Kiniją segmentų eksporto apimtys į Kiniją mažėjo. Keturi iš minėtų TOP penkių Lietuvos eksporto į Kiniją segmentų (mediena ir medienos gaminiai; įvairūs chemijos produktai; baldai; optikos, matavimo, precizikos prietaisai) apskritai buvo lyderiai pagal nominalų metinį eksporto kritimą iš visų Lietuvos eksporto į Kiniją segmentų. Labiausiai nukentėjo optikos, precizikos ir matavimo instrumentų eksporto į Kiniją apimtys – čia per metus, t.y. lyginant 2021 m. gruodį su 2020 m. gruodžiu, fiksuojamas 5,3 mln. eurų eksporto apimčių kritimas“, – rašo A. Izgorodinas.

ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.

Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkričio mėnesį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones, dėl kurių Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.