- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausi Statistikos departamento apklausų duomenys rodo, kad šių metų kovą, palyginti su vasariu, Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis pakilo 2 proc. punktais ir pasiekė 0 punktų. Kaip pastebi „SME finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, tai yra aukščiausia reikšmė, pasiekta per pastaruosius 5 mėnesius.
Anot A. Izgorodino, šiuo metu Lietuvos vartotojų nuotaikos siekia lygį, kuris buvo fiksuojamas praėjusių metų rugsėjį, prieš pat antros COVID-19 bangos Lietuvoje pradžią. Jis teigia, kad esminę įtaką vartotojų pasitenkinimo augimui turėjo žymiai pagerėjusi Lietuvos gyventojų nuomonė apie šalies ekonomikos perspektyvas.
„Kovą Lietuvos vartotojų nuomonė apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas buvo geriausia per pastaruosius 13 mėnesių. Gali būti, kad toks šuolis susijęs su prasidėjusiomis diskusijomis apie karantino švelninimą Lietuvoje, su vis artėjančia masinio gyventojų vakcinavimo pradžia bei tuo, kad Europoje antrą šių metų ketvirtį žadama gerokai didesnė vakcinų pasiūla. Tikėtina, kad gyventojai mato šviesą tunelio gale ir tikisi, kad antrą šių metų pusmetį ekonominė situacija Lietuvoje pagerės“, – komentare Eltai teigė A. Izgorodinas.
Kaip pastebėjo ekonomistas, Statistikos departamento skelbiami duomenys taip pat rodo, kad kovo mėnesį Lietuvos gyventojų nuomonė apie darbo rinkos perspektyvas taip pat yra geriausia per pastaruosius 5 mėnesius: manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėnesių augs, dalis sumažėjo nuo 61 iki 59 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 16 proc. gyventojų (vasarį – 15 proc.).
Visgi A. Izgorodinas pažymėjo, kad nerimą kelia išsakyta gyventojų nuomonė apie dabartinę finansinę padėtį: 26 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji gerės, tuo metu 9 proc. manė, kad blogės. Šis rodiklis, anot ekonomisto, buvo blogiausias per pastaruosius 4 mėnesius.
„Tai reiškia, kad antroji COVID–19 banga visgi turėjo neigiamą poveikį gyventojų finansų padėčiai, ir tas poveikis buvo didesnis nei pirmos COVID-19 bangos metu. Pavyzdžiui, 2020 m. kovą–birželį Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansinę padėtį visai nepasikeitė, kadangi karantinas užtruko labai trumpai. Tačiau 2020 m. gruodį–2021 m. kovą Lietuvos gyventojų nuomonė apie esamą finansų padėtį pablogėjo 2 proc. punktais. Tai reiškia, kad ilgai užtrukęs antras karantinas jau spėjo paveikti Lietuvos gyventojų finansų būklę, ir tas poveikis buvo neigiamas“, – akcentavo ekonomistas.
Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis šių metų kovą buvo 0 ir, palyginti su vasariu, padidėjo 2 proc. punktais.
Kovą namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino šiek tiek geriau nei vasarį: gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, dalis padidėjo 2 proc. punktais (nuo 22 iki 24 proc.), manančių, kad padėtis pablogėjo, – sumažėjo nuo 26 iki 23 proc.
Vertindami namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėnesių, 26 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji gerės, 9 proc. manė, kad blogės (vasarį – atitinkamai 27 ir 12 proc.).
Šalies ekonominės padėties gerėjimo per ateinančius 12 mėnesių tikėjosi 27 proc. gyventojų (vasarį – 25 proc.), prognozuojančiųjų, kad ji blogės, dalis sumažėjo 8 proc. punktais (nuo 37 iki 29 proc.).
Tuo metu kovą gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėnesių, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek pagerėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėnesių augs, dalis sumažėjo nuo 61 iki 59 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 16 proc. gyventojų (vasarį – 15 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...