A. Izgorodinas: gyventojai vis geriau vertina Lietuvos ekonomikos perspektyvas

Naujausi Statistikos departamento apklausų duomenys rodo, kad šių metų kovą, palyginti su vasariu, Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis pakilo 2 proc. punktais ir pasiekė 0 punktų. Kaip pastebi „SME finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, tai yra aukščiausia reikšmė, pasiekta per pastaruosius 5 mėnesius.

Anot A. Izgorodino, šiuo metu Lietuvos vartotojų nuotaikos siekia lygį, kuris buvo fiksuojamas praėjusių metų rugsėjį, prieš pat antros COVID-19 bangos Lietuvoje pradžią. Jis teigia, kad esminę įtaką vartotojų pasitenkinimo augimui turėjo žymiai pagerėjusi Lietuvos gyventojų nuomonė apie šalies ekonomikos perspektyvas.

„Kovą Lietuvos vartotojų nuomonė apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas buvo geriausia per pastaruosius 13 mėnesių. Gali būti, kad toks šuolis susijęs su prasidėjusiomis diskusijomis apie karantino švelninimą Lietuvoje, su vis artėjančia masinio gyventojų vakcinavimo pradžia bei tuo, kad Europoje antrą šių metų ketvirtį žadama gerokai didesnė vakcinų pasiūla. Tikėtina, kad gyventojai mato šviesą tunelio gale ir tikisi, kad antrą šių metų pusmetį ekonominė situacija Lietuvoje pagerės“, – komentare Eltai teigė A. Izgorodinas.

Kaip pastebėjo ekonomistas, Statistikos departamento skelbiami duomenys taip pat rodo, kad kovo mėnesį Lietuvos gyventojų nuomonė apie darbo rinkos perspektyvas taip pat yra geriausia per pastaruosius 5 mėnesius: manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėnesių augs, dalis sumažėjo nuo 61 iki 59 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 16 proc. gyventojų (vasarį – 15 proc.).

Visgi A. Izgorodinas pažymėjo, kad nerimą kelia išsakyta gyventojų nuomonė apie dabartinę finansinę padėtį: 26 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji gerės, tuo metu 9 proc. manė, kad blogės. Šis rodiklis, anot ekonomisto, buvo blogiausias per pastaruosius 4 mėnesius.

„Tai reiškia, kad antroji COVID–19 banga visgi turėjo neigiamą poveikį gyventojų finansų padėčiai, ir tas poveikis buvo didesnis nei pirmos COVID-19 bangos metu. Pavyzdžiui, 2020 m. kovą–birželį Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansinę padėtį visai nepasikeitė, kadangi karantinas užtruko labai trumpai. Tačiau 2020 m. gruodį–2021 m. kovą Lietuvos gyventojų nuomonė apie esamą finansų padėtį pablogėjo 2 proc. punktais. Tai reiškia, kad ilgai užtrukęs antras karantinas jau spėjo paveikti Lietuvos gyventojų finansų būklę, ir tas poveikis buvo neigiamas“, – akcentavo ekonomistas.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis šių metų kovą buvo 0 ir, palyginti su vasariu, padidėjo 2 proc. punktais.

Kovą namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino šiek tiek geriau nei vasarį: gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, dalis padidėjo 2 proc. punktais (nuo 22 iki 24 proc.), manančių, kad padėtis pablogėjo, – sumažėjo nuo 26 iki 23 proc.

Vertindami namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėnesių, 26 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji gerės, 9 proc. manė, kad blogės (vasarį – atitinkamai 27 ir 12 proc.).

Šalies ekonominės padėties gerėjimo per ateinančius 12 mėnesių tikėjosi 27 proc. gyventojų (vasarį – 25 proc.), prognozuojančiųjų, kad ji blogės, dalis sumažėjo 8 proc. punktais (nuo 37 iki 29 proc.).

Tuo metu kovą gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėnesių, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek pagerėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėnesių augs, dalis sumažėjo nuo 61 iki 59 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 16 proc. gyventojų (vasarį – 15 proc.).



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių