- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„SME Finance“ vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad šiuo metu euro zonos ekonomika išgyvena ganėtinai rimtą nuosmukį, tačiau vis dar menkai kalbama apie jos atsigavimo perspektyvas.
„Euro zonos valstybėse toliau siaučiant COVID-19 epidemijai, jos ekonomika išgyvena ganėtinai rimtą nuosmukį. Pavyzdžiui, praėjusių metų antrą, trečią ir ketvirtą ketvirtį euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) traukėsi atitinkamai 14,7 proc., 14,3 proc. ir 5,1 proc. Visgi diskusijos viešojoje erdvėje orientuojamos į dabartinį sunkmetį, tačiau beveik nekalbama apie euro zonos ekonomikos atsigavimo perspektyvas. Nors jos yra labai geros, tačiau joms gresia nemažai rizikų“, – teigė jis.
A. Izgorodinas pažymėjo, kad euro zonos gyventojų indėlių didėjimas pernai įgijo itin didelį pagreitį
„Europos centrinio banko skaičiai rodo, kad pernai gruodį euro zonos gyventojų indėliai padidėjo iki rekordinių aukštumų ir siekė 8,432 trln. eurų. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į euro zonoje pasiektą gyventojų indėlių rekordą, bet ir į gyventojų indėlių augimo pagreitį. Praėjusių metų kovo-gruodžio mėnesiais euro zonos gyventojų indėliai padidėjo net 490 mlrd. eurų“, – sakė jis.
Anot ekonomisto, toks spartus euro zonos gyventojų indėlių augimas yra gana normalus ir teigiamas.
„Dėl karantino režimų daugelyje euro zonos valstybių vartojimo galimybės yra ribotos, o tuo pačiu euro zonos valstybių gyventojai gauna ekonomikos skatinimo priemonių išmokas. Tad natūralu, kad gautus ir sutaupytus pinigus gyventojai deda į bankus.
Tai, kad euro zonos gyventojai sukaupė rekordines santaupas krizės metu yra gera žinia euro zonos ekonomikos atsigavimui – vyriausybėms švelninant karantino režimą, gyventojai pradės masiškai leisti sukauptas santaupas. Tai iš naujo užkurs vartojimą ir stipriai paskatins euro zonos ekonomikos atsigavimą“, – tikino jis.
Visgi A. Izgorodinas pažymėjo, kad didelis gyventojų santaupų prieaugis gali lemti žaibišką įvairių turto klasių kainų augimą.
„Iš kitos pusės, ilgalaikėje perspektyvoje milžiniškas euro zonos gyventojų santaupų prieaugis kelia euro zonos ekonomikos perkaitimo riziką, kuri gali materializuotis praėjus keleriems metams po COVID-19 pandemijos pabaigos“, – sakė jis.
„Pasibaigus pandemijai euro zonos vartotojai puls masiškai leisti sukauptus pinigus ne tik vartojimui, bet ir investicijoms į įvairias turto klases. Tai, savo ruožtu, per labai trumpą laiką gali privesti prie žaibiško įvairių turto klasių kainų augimo, po kurio gali sekti toks pat žaibiškas kainų nuosmukis bei ekonomikos kritimas“, – pabrėžė A. Izgorodinas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti1
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis8
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...