Alkoholio ribojimai naudos neatneš?

Anot jo, jei, pavyzdžiui, alkoholio akcizai pasieks skandinavišką lygį, žmonės tiesiog alkoholį pirks kaimyninėse valstybėse arba iš nelegalių gamintojų – tai sumenkins biudžeto pajamas, bet nesumažins alkoholio vartojimo.

– Kaip iš ekonominio taško reikėtų vertinti Seimo priimtas pataisas?

– Labai dažnai, kai kalbama apie alkoholio ribojimą, pirmiausia galvojame apie tai, kiek akcizų nesurinksime, koks bus poveikis biudžetui. Bet reikėtų įvertinti ir tai, kad Lietuvoje egzistuoja alkoholizmo problema. Ji sukelia išorinį efektą: keliuose žūsta žmonės, kyla sveikatos problemų. O tai kainuoja tam pačiam biudžetui, nes žmonės prastesnės sveikatos, mažiau produktyvūs. Taigi reikėtų visa tai įvertinti iš ekonominio taško ir tokiame kontekste alkoholio suvartojimo ribojimas, manau, iš principo logiškas.

– Kaip šiandien priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos paveiks biudžetą tiesiogiai?

– Dar sunku vertinti. Turime šių metų keturių mėnesių duomenis: kovo ir balandžio mėnesiais, kai jau buvo įvesti nauji akcizai, t. y. gerokai išaugo alkoholio kaina, tikrai labai krito alkoholio akcizo surinkimas. Bet turėkime omenyje tai, kad jis labai stipriai išaugo vasario mėnesį – prieš pakeliant akcizus, žmonės gana masiškai puolė į parduotuves nusipirkti alkoholio. Todėl bendras šių metų vaizdas netgi teigiamas – akcizų surinkta daugiau.

Jei dar norime sumažinti prekybos tinklą, tai tikrai realu, kad išaugtų nelegali gamyba ir prekyba. Tuomet valdžia privalo imtis adekvačių priemonių tam, kad būtų suvaldytas tas galimas šešėlio išaugimas.

Iš tokių fragmentiškų duomenų truputėlį anksti daryti išvadas, turėtume palaukti dar bent keletą mėnesių. Žinoma, siekdami, kad alkoholio Lietuvoje būtų suvartojama gerokai mažiau, turbūt neišvengiamai turėsime tam tikrą poveikį ir alkoholio gamintojams, ir prekybininkams, ir, žinoma, akcizo surinkimui. Bet poveikis neturėtų būti labai dramatiškas arba iš esmės atsiliepti valstybės biudžetui – kažkokio esminio poveikio šalies ekonomikai tikrai turėtume išvengti.

– Realiai vertinant, ar priėmus šias pataisas alkoholio vartojimas sumažės?

– Tai labai priklausys nuo to, kokių papildomų veiksmų imsis mūsų valdžia. Turėkime omenyje, kad šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje labai didelis. Turime daug kontrabandinių cigarečių. Galbūt nelegali alkoholio gamyba ir prekyba mažesnė, bet visos prielaidos (reikšmingai padidinus akcizus, jei kainos labai smarkiai kiltų) yra tokios, jog realu, kad atsirastų daugiau nelegalios gamybos, ypač kaimuose.

Jei dar norime sumažinti prekybos tinklą, tai tikrai realu, kad išaugtų nelegali gamyba ir prekyba. Tuomet valdžia privalo imtis adekvačių priemonių tam, kad būtų suvaldytas tas galimas šešėlio išaugimas. Jei tai nebus daroma, bus kaip kiauras kibiras – viena vertus, ribosime suvartojimą, oficialiai alkoholio bus suvartojama mažiau ir pajamų į biudžetą bus surenkama mažiau, tačiau realus vartojimas gali nepasikeisti.

Tuo pačiu reikia turėti omenyje, kad gyvename šalia kitų valstybių, Europos Sąjungoje, kur lengva važiuoti iš šalies į šalį. Tikėtina (ypač jei nebus imamasi bendrų veiksmų regione ir Latvija arba Lenkija nesiims kelti akcizų), kad vis daugiau žmonių važiuos į aplinkines valstybes. Tai matome ir dabar – žmonės važiuoja apsipirkti į Lenkiją. Akcizų didinimas negali būti neapgalvotas ir per didelis. Planuose matome įvairius skaičius. Kartais norima akcizus pakelti kone iki skandinaviško lygio. Jei būtų einama tokiu keliu, grėstų dideli praradimai. Vartojimas vis tiek nesumažėtų, nes žmonės tiesiog apsipirktų kaimyninėse valstybėse.