„Didžiausios šilumos kainos ir atitinkamai šildymo sąskaitos bus tose mažosiose savivaldybėse, kur šilumos kaina yra apie du kartus didesnė negu didžiuosese arba vidutinio dydžio miestuose – Biržai, Kelmė, Lazdijai, Kazlų Rūda“, – LRT radijui pirmadienį sakė jis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, sausį šildymo sąskaitos didžiausios buvo Kaune, vasarį jos augs dar labiau.
V. Lukoševičiaus teigimu, mažiausios šildymo sąskaitos tarp didžiųjų miestų mažiausios buvo Šiauliuose, kas susiję su žemesnėmis šilumos kainomis, o ne su nežymiais temperatūros skirtumais tarp miestų.
Jis taip pat kartojo, kad šildymo kainas labiausiai didina išaugęs energijos suvartojimas, panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui – vietoje lengvatinio 9 proc. PVM nuo sausio taikomas standartinis 21 proc. tarifas.
„Kaip ir prognozavom, čia natūrali fizika veikia – dėl temperatūrų kritimo, kuris lyginant su praėjusių metų sausiu arba su gruodžiu lėmė apie 60–70 proc. didesnį šilumos suvartojimą, tas tiesiog atsispindi ir šildymo sąskaitose“, – teigė V. Lukoševičius.
Komentuodama augančias gyventojų išlaidas šildymui, premjerė Inga Ruginienė teigė, kad gyventojai gali naudotis valstybės kompensacijomis.
VERT sausio viduryje jau skelbė, kad šio mėnesio sąskaitas augins panaikinta lengvata ir šaltesni orai.
Skaičiuota, kad naujos statybos 60 kv. metrų ploto bute šildymo sąskaita už sausį gali siekti apie 70 eurų, tokio pat dydžio senos statybos renovuotuose namuose – apie 113 eurų, o nerenovuotuose senos statybos namuose – apie 187 eurus.
Vien dėl PVM lengvatos panaikinimo sąskaitų augimas vidutiniškai prognozuotas dar 8‒22 eurais, priklausomai nuo būsto ir šilumos suvartojimo.
(be temos)
(be temos)