Vilniaus universiteto farmacijos studentė savo profesijos pasirinkimu džiaugiasi: studijos įdomios, darbo galimybių daug.

„Po farmacijos studijų atsiveria labai plačios karjeros galimybės: galima dirbti vaistinėje, laboratorijoje, farmacinėse įmonėse ar sieti savo ateitį mokslų srityje“, – šnekėjo studentė Kornelija Klinkaitė.

Studentė sako, kad pirmi darbo pasiūlymai atsiranda jau studijų metu.

„Galima dirbti net ir po pirmo kurso visuomeninėje vaistinėje kaip vaistininko asistentui konsultantui“, – teigė K. Klinkaitė.

Lietuvos vaistinių asociacija sako, kad nėra farmacininko, kuris baigęs studijas nerastų darbo pagal specialybę. Studijas kasmet baigia apie šimtas studentų, tačiau ir šio skaičiaus nepakanka. Rinkoje trūksta dar 300 vaistininkų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kiekvienais metais iš universitetų į vaistines ateina mažiau vaistininkų, negu vaistininkų išeina į pensiją“, – kalbėjo Vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

„Daugiausia vaistininkų trūksta didžiuosiuose miestuose, nes ten turime didžiausią darbuotojų kaitą. Taip pat mažesniuose miestuose, regionuose, kaimuose“, – aiškino „Camelia“ vaistinių tinklo vadovė Kristina Veštortienė.

Įsigaliojus įstatymui, kad farmakotechnikas negali dirbti be vaistininko priežiūros, darbuotojų sumažėjo. Dėl to net tenka trumpinti vaistinių darbo laiką.

„Dažniausiai būna trumpinamas darbo laikas savaitgaliais, ypač – sekmadieniais“, – sakė K. Veštortienė.

Anot Vaistininkų asociacijos, problemą spręstų daugiau valstybės finansuojamų vietų farmacijos studijose. Šiuo metu jų yra 70, studentus ruošia du universitetai.

„Tai yra Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, kurie, mūsų matymu, kol kas, gaila, bet absolventų skaičių per metus paleidžia šiek tiek mažesnį, negu rinka galėtų įdarbinti“, – tvirtino „Eurovaistinės“ Žmonių departamento vadovė Milda Kaleinikovė.

„Mes šiais metais siūlytume bent 20 vietų, kad būtų didinama iki 90“, – pabrėžė K. Nemaniūtė-Gagė.

Farmacijos studijų dėstytoja sako, kad Vilniaus universitetas galėtų priimti daugiau studentų.

„Mes visada galime prisitaikyti, galime pasiruošti, galime padidinti vietų skaičių, jeigu tik toks poreikis būtų“, – šnekėjo docentė Indrė Trečiokienė.

10 tūkstančių gyventojų turime 12 vaistininkų, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 8 vaistininkai.

Vaistinių tinklai jau dabar bando spręsti situaciją ir pritraukti būsimus studentus.

„Lankome visuose Lietuvos miestuose įsikūrusias mokyklas, kalbame su paskutinių klasių mokiniais, kurie savo žiniomis ir programos pasirinkime turi tuos dalykus, kurie yra būtini renkantis vaistininko profesiją“, – nurodė M. Kaleinikovė.

Ministerija didinti valstybės finansuojamų vietų farmacininkų studijoms nesiruošia. Skaičiuoja, kad Lietuva ir taip farmacininkų skaičiumi pirmauja Europoje.

„10 tūkstančių gyventojų turime 12 vaistininkų, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 8 vaistininkai“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras Danielius Naumovas.

Anot Ministerijos, studijas galėtų finansuoti patys vaistinių tinklai.

„Lietuvoje visos vaistinės yra privačios. Tai reiškia, vaistinės nori, kad už valstybės pinigus būtų ruošiami specialistai būtent joms. Aš paskatinčiau galbūt ir vaistines, ir privačias įmones kažkokias motyvacines priemones naudoti ir skatinti tuos jaunus ekspertus“, – pabrėžė sveikatos apsaugos viceministras.

Šiuo metu galiojančias licencijas turi beveik 4000 vaistininkų ir dar apie 1000 farmakotechnikų.