„Nugriauta atrama į Sovietską, toliau dar 12 atramų grius, jos bus išvežtos, ūkininkams liks laisvi laukai“, – šnekėjo darbų vadovas Paulius Rakickas.

Istorinis įvykis, kai griūva senieji elektros stulpai, patraukė vietinių gyventojų dėmesį.

„Prieš pat akis – kokie 200 metrų“, – šnekėjo vietinis gyventojas.

Žmonės sako, kad ar vieni, ar kiti stulpai stovi – skirtumo mažai. Esą svarbiausia, kokia yra elektros kaina.

„Vienur atjungė, kitur prijungė, matysime, kas čia toliau bus – ar atpigs, ar pabrangs, kas čia žino“, – aiškino gyventojas.

LNK stop kadras.

Šie betoniniai elektros stulpai Lietuvoje stovėjo kone penkis dešimtmečius. Juos nugriovus, žemės, kuriose negalėjo vykti jokia veikla, grąžinamos ūkininkams.

„Su Kaliningradu išardomos trys linijos, bus ardomos ir su Baltarusija. Yra praktinių dalykų – išardžius linijas, atlaisvinta apie 900 hektarų“, – nurodė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Tiek baltarusiškas, tiek rusiškas linijas bei atramas planuojame baigti ardyti 2026 metų antroje pusėje. Tai pusantrų metų programa – viską išvalyti ir atlaisvinti žemę“, – tvirtino „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Pirmieji stulpai nugriuvo simbolinę dieną – vasario 24-ąją, lygiai po trejų metų nuo Rusijos invazijos į Ukrainą. Darbus Lietuvoje atliko ukrainiečiai, o naudoti tinkama įranga bus perduota jų šaliai atstatyti karo nuniokotą infrastruktūrą.

„Nemaža dalis tos infrastruktūros, kuri yra geros būklės, bus perduodama Ukrainai, kad būtų atstatomas elektros energijos tinklas“, – sakė energetikos ministras.

„Kai tik turime įrangos, izoliatorių, parodome, ką turime. Atvažiuoja, išsirenka ir viską siunčiame“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ministras sako, kad provokacijų būta perjungiant elektrą į Europos tinklą, tačiau dabar, pradėjus fiziškai griauti perdavimo linijas, iššūkių nekilo.

„Prisijungiant prie kontinentinės Europos buvo paleista žinučių, kad tinklas nepatikimas ir brangus, bet šiandien tokių papildomų žinučių nėra“, – šnekėjo energetikos ministras.

Darbų vadovas sako, kad senų elektros linijų ardymui ruoštasi iš anksto – tai ne vienos dienos darbas. Iš viso grius per pusę tūkstančio atramų, bus nukirpti 230 kilometrų laidų. Darbai, planuojama, kainuos apie 600 tūkst. eurų.

„Nueita iki atramos apačios ir tempimo būdu patempta – atrama lengvai nugriuvo“, – nurodė P. Rakickas.

Senus betoninius stulpus pakeitė naujos metalinės konstrukcijos, per kurias dabar tiekiama elektra. Vasario 9-ąją įvyko istorinis momentas – Baltijos šalys prisijungė prie Europos elektros tinklo ir pradėjo veikti sinchroniškai.