Ištirta, kokios kokybės glaistyti varškės sūreliai Lietuvos rinkoje

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai atlikę perkamiausių Lietuvoje glaistytų varškės sūrelių tyrimus, pripažino, kad gamintojai laikosi visų reikalavimų ir pirkėjų neapgaudinėja. Tai reiškia, kad visi tirti glaistyti varškės sūreliai atitiko jiems keliamus saugos ir kokybės reikalavimus, jų sudėtyje nebuvo nustatyta daugiau nei leidžiama konservantų, augalinių riebalų ar neleistinų maisto priedų.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis sūrelį

„Buvo tiriami skirtingų gamintojų penkių pavadinimų glaistyti varškės sūreliai, stengiantis išaiškinti, ar informacija ženklinimo etiketėse atitinka tikrovę, taip pat, ar šie gaminiai yra geros kokybės. Pažeidimų nebuvo nustatyta, tad žmonės gali būti tikri, kad vartoja saugius šiuos produktus“, – sako VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Antonina Greičiuvienė.

Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad glaistyti varškės sūreliai – desertas, tad piktnaudžiauti jais nereikėtų. Taip pat renkantis sūrelį, reikėtų atidžiai perskaityti etiketę. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, ar užrašyta varškės sūrelis, desertas, ar gaminys. Mat tai skirtingos kokybės produktai.

„Į varškės desertų ar gaminių sudėtį įeina pieno produktų pakaitalai – augalinis aliejus, sojos baltymai ir kt. Be to, šiems gaminiams nėra nustatyti griežti žaliavų naudojimo apribojimai. Jie yra pigesni nei glaistyti varškės sūreliai, tačiau ir itin aukštos kokybės nereikėtų tikėtis“, - pabrėžia A. Greičiuvienė.

Tuo tarpu varškės sūreliai gaminami tik iš slėgtos, pertrintos ar kitaip smulkintos varškės, sumaišytos su pieno gaminiais ar jų sudedamosiomis dalimis. Pasak specialistės, varškės sūrelių masėje neleidžiama pakeisti pieno riebalų augaliniais riebalais, tačiau augalinius riebalus galima naudoti (ir tai dažnai daroma) glaistų, kuriais padengiami sūreliai, gamybai.

Sūrelių skonį ir konsistenciją lemia skirtingas varškės gamybos būdas, pieno, iš kurio gaminama varškė, rūšis, maisto priedų kiekis.

Teisės aktai, reglamentuojantys glaistytų varškės sūrelių gamybą, numato, kad šių produktų sudėtyje gali būti vaisių, uogų, daržovių, grūdų produktų, aguonų, šokolado, kavos, kakavos, riešutų, medaus, sacharidų, prieskonių, vitaminų, mineralinių medžiagų, natūralių ir natūralioms identiškų kvapiųjų medžiagų, želatinos, krakmolo, kai kurių maisto priedų.

Pagrindinės varškės sūreliuose esančios medžiagos

Gaminant glaistytus varškės sūrelius, be varškės, beveik visuomet dedama modifikuoto krakmolo (E1422). Tai krakmolas, kurio pakeistos technologinės savybės nekeičiant jo, kaip produkto, esmės. Krakmolas modifikuojamas tam, kad jis išliktų atsparus karščiui, šalčiui, rūgštims. Svarbu, kad su genetiškai modifikuotu produktu jis neturi nieko bendro.

Dar viena itin dažna sudėtinė varškės sūrelių dalis – lecitinas arba sojų licitinas. Tai į riebalus panaši medžiaga, randama kiekvieno organizmo ląstelėje. Papildomai lecitino rekomenduojama vartoti žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems antsvorį, esant padidėjusiam kraujospūdžiui ir cholesterolio kiekiui. Maisto pramonėje lecitinas dažniausiai naudojamas kaip emulsiklis ir medžiaga, stabdanti oksidacijos procesus.

Saldžiųjų ceratonijų derva (E410) taip pat dažnai dedama į varškės sūrelius. Ji yra natūralus polisacharidas, išskiriamas iš saldžiavaisio pupmedžio ir naudojamas kaip tirštiklis, stabilizatorius bei emulsiklis.

Kitas itin dažnai varškės sūrelių sudėtyje esantis natūralus polisacharidas – Ksantano derva (E415). Ji išskiriama iš cukraus ir melasos, naudojama kaip tirštiklis, stabilizatorius ir emulsiklis. Jos kiekiai neribojami, nes tai natūrali medžiaga, neturi pašalinio poveikio.

Beveik visi gamintojai į varškės sūrelius deda ir citrinų rūgšties (E330). Šios medžiagos yra kiekvieno gyvo organizmo sudėtyje. Tai tarsi visų kūno ląstelių medžiagų apykaitos raktas, ji padidina daugelio antioksidatorių aktyvumą.

Neretai glaistytų varškės sūrelių sudėtyje yra hidrintų riebalų –  chemiškai pakitusių augalinių riebalų, susidariusių jų kietinimo metu. Hidrinimas – tai cheminė reakcija, kurios metu prie anglies atomų grandinės trans-padėtyje prisijungia vandenilio atomai. Tokios cheminės reakcijos natūraliai gamtoje beveik nevyksta.