- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didysis tridienis ir šv. Velykos krikščionims - svarbiausios metų dienos, o Didysis penktadienis keliolikoje Europos šalių paskelbtas nedarbo diena.
Kaip Eltai sakė Seimo narys, daktaras Antanas Vinkus, jis asmeniškai - už, kad Didįjį penktadienį ir Lietuvos gyventojai galėtų nedirbti.
„Didįjį penktadienį apmąstome Viešpaties kančią ir mirtį, be kurių nebūtų prisikėlimo. Būtų labai gerai, kad žmonės turėtų galimybę atsitraukti nuo darbų”, - sakė parlamentaras.
Seimo nario Dainiaus Kreivio nuomone, susikaupti galima ir darbo dieną. O Didžiojo penktadienio pamaldose dalyvauti vakare.
Didįjį penktadienį apmąstome Viešpaties kančią ir mirtį, be kurių nebūtų prisikėlimo. Būtų labai gerai, kad žmonės turėtų galimybę atsitraukti nuo darbų.
„Didysis penktadienis tikintiesiems yra labai svarbi diena, bet poilsiui turėsime ne vieną dieną, o pirmą, antrą Velykų dienas. Tai tikrai nemažai“, - Eltai sakė D. Kreivys.
Kaip tikintis žmogus parlamentaras atkreipė dėmesį, kad svarbi yra visa Didžioji savaitė. Tačiau užuot išskyrus Didįjį penktadienį, D. Kreivys būtų linkęs spręsti nedarbo sekmadieniais klausimą ištisus metus.
„Net ir verslas tam nesipriešina, „Norfos“ savininkas yra minėjęs, kad visai pritartų minčiai sekmadieniais trumpinti darbo laiką ar iš viso atsisakyti didžiųjų prekybos centrų. Aš manau, būtų svarbu visiems žmonėms leisti švęsti sekmadienį, išskyrus mažas parduotuvėles. Tai būtų galimybė plėtotis smulkiam verslui, jei didieji prekybos centrai palaipsniui trumpintų darbo laiką sekmadieniais, po vieną sekmadienį, kaip Lenkijoje, nedirbtų, kol pirkėjai įprastų“, - sakė D. Kreivys.
Didysis penktadienis ne darbo diena protestantiškose Švedijoje, Danijoje bei Suomijoje ir katalikiškose Ispanijoje, Airijoje bei Vokietijoje, kur katalikų ir protestantų yra beveik po lygiai. Taip pat Didysis penktadienis - šventinė diena Jungtinėje Karalystėje bei kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje.
Katalikiškoje Lenkijoje Didysis penktadienis nėra įtrauktas į laisvadienių sąrašą, tačiau iniciatyvų šią dieną nedirbti kyla nuolat.
Daugiausia laisvadienių yra Suomijoje - suomiai nedirbdami švenčia 14 nacionalinių švenčių.
Lietuvoje šiuo metu yra 12 šventinių dienų, į darbą nereikia eiti sausio pirmąją per Naujuosius metus, vasario 16 dieną minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją minint nepriklausomybės atkūrimą. Velykas visada švenčiame sekmadienį, kuris daugumai yra ne darbo diena, ne darbadienis yra ir antroji Velykų diena.
Laisvadienį kaip įprasta turėsime gegužės 1 dieną, kuri yra minima kaip Tarptautinė darbininkų diena, 2003 metais valstybine švente ir ne darbo diena Seimas paskelbė birželio 24-ąją švenčiamas Rasas arba Jonines.
Nedirbdami liepos 6 dieną švenčiame Valstybės dieną, o rugpjūčio 15-ąją Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę, kitaip vadinamą Žolinę.
Tradiciškai ne darbo diena yra lapkričio 1-oji, Visų šventųjų diena, gruodžio 24-ąją švenčiamos šv. Kūčios ir gruodžio 25-ąją minimos šv. Kalėdos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...