Išpardavimai – masalas naivuoliams: ima net greituosius kreditus, kurių nesugeba grąžinti

Per didžiuosius metų išpardavimus lietuvių internetinis prekių krepšelis užsipildydavo kone taip greitai kaip ir fizinėje parduotuvėje. Atsiranda netgi teigiančių, kad jau nuo Vėlinių kiekviena diena – lyg „juodasis penktadienis“.

„Realybė yra tokia, kad galima sakyti, kad iki pat Naujųjų metų matome didesnį ar mažesnį pirkimo aktyvumą“, – sakė „Paysera“ generalinis direktorius Marijus Plančiūnas.

Tad siekiant išlaikyti pirkėjų dėmesį, pasaulyje plinta vis daugiau šventinių nuolaidų. Viena iš tokių dienų yra lapkričio 11 d. „Juodojo penktadienio“ išpardavimai trunka savaitę ar bent jau savaitgalį. O tada dar užklumpa ir „kibernetinis pirmadienis“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jei anksčiau orientuodavomės į maždaug tris dienas, tai šiemet pastebėjome ilgesnį laikotarpį“, – teigė „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.

Akcijos veikia – prekės tiesiog šluojamos.

„Pačios nuolaidos turi dvigubą efektą. Jos yra gerai, nes leidžia skatinti apyvartą. Jos yra blogai, nes iki tos dienos apyvartos greičiausiai krenta“, – sakė M. Plančiūnas.

Tačiau prekybininkai nesulauks apyvartos kritimo dar bent kelias savaites. Net po „juodojo penktadienio“ ir „kibernetinio pirmadienio“ euforijos žmonių aktyvumas tiek perkant gyvai, tiek ir internetu neslūgsta.

„Ateina Kalėdinis periodas. Ateina kalėdiniai pasiūlymai, kurių laukia klientai“, – kalbėjo „Varlė.LT“ mažmeninės prekybos direktorius Igoris Tkačenko.

„Dar visą savaitgalį prekyba vyko gana aktyviai. O dabar prasideda kalėdinis maratonas“, – sakė „Pigu.LT“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas.

Vienoje internetinėje parduotuvėje per „juodojo penktadienio“ išpardavimus parduota prekių už daugiau nei milijoną eurų. Prekyba neretėja.

„Išlieka tos pačios prekių grupės – televizoriai, nestambi buitinė technika, plaukų džiovintuvai, telefonai, laikrodžiai“, – sakė I. Tkačenko.

Tačiau lietuviai vis dažniau nori pirkti dabar, o mokėti vėliau.

„Infliacija turėjo įtakos, kad žmonės tiesiog negalėjo nusipirkti didesnio pirkinio tuo momentu, kai norėjo su turimais pinigais“, – sakė J. Rojaka.

Mokėjimų sistemų stebėtojai tikina, kad tokia praktika – visiškai normali.

„Jei žmogus nori kažką sau nusipirkti ir gali sau leisti, jis gali nesirinkti tradicinio apmokėjimo būdo, nes su atliekamais pinigais gali nusipirkti Kalėdoms kažką kitą“, – teigė M. Plančiūnas.

Dešimtadalis nesugeba apskaičiuoti savo ateities pajamų arba ateities išlaidų.

Deja, kreditą išmokėti laiku pavyksta ne visiems. Ypač problemos su greitosiomis paskolomis išryškėja praėjus bent 3 mėn. po šventinių akcijų.

„Dešimtadalis nesugeba apskaičiuoti savo ateities pajamų arba ateities išlaidų“, – sakė J. Rojaka.

Tiesa, internetinių parduotuvių atstovai tikina, kad pirkiniai internetinėse parduotuvėse – kiek racionalesni nei išlaidaujant fizinėse.

„Žmogus sėdi prie savo kompiuterio, peržiūri daug prekių. Kartais atideda sprendimą, kartais priima sprendimą. Bet nėra to spaudimo, koks būna fizinėse parduotuvėse. Dažnai žmonės atvažiavę į parduotuves nenori išeiti tuščiomis rankomis“, – sakė N. Mikalajūnas.

Nors didieji metų išpardavimai nuslinko, tačiau finansų specialistai primena, kad kalėdinio laikotarpio pirkimų dar bus. Tad ragina gyventojus planuoti savo išlaidas atsakingai. Artėjanti recesija gali ne vienam lietuviui apsunkinti bandymus išsimokėti lizingu pirktas dovanas.