- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maisto gamyba ir tiekimas yra vienas populiariausių smulkiųjų verslų visame pasaulyje, nes, būtent, maži gamintojai atspindi šalies savitumą, maisto kultūrą, tradicijas.
Pastaraisiais metais ir Lietuvoje pastebimas vartotojų susidomėjimas mažuose ūkiuose pagamintais maisto produktais, o tuo pačiu didėja ir smulkiųjų maisto gamintojų (mažais kiekiais gaminančių gyvūninės kilmės maisto produktus), ypač pieno ir pieno produktų, žuvininkystės ir mėsos bei mėsos pusgaminių sektoriuose, skaičius.
Galima daryti išvadą, kad karantinas paskatino žmones imtis įvairių veiklų, pradėti verslus bei išnaudoti savo papildomus įgūdžius ir talentus, svajones, idėjas. Šiuo metu mūsų šalyje tokią veiklą vykdo apie 700 mažais kiekiais gyvūninio maisto gamintojų ir jų nuolat daugėja.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) siekia skatinti ir kuo išsamiau konsultuoti smulkųjį verslą bei tuo pačiu, keisti susidariusią nuomonę, kad pradėti maisto gamybos ir tiekimo veiklą yra labai sudėtinga dėl daugybės painių reikalavimų.
Šiuo metu smulkiųjų gamintojų sektoriuje pastebime, kad norintiems pradėti šią veiklą dažnai stinga informacijos kaip įgyvendinti teisės aktų reikalavimus.
„Šiuo metu smulkiųjų gamintojų sektoriuje pastebime, kad norintiems pradėti šią veiklą dažnai stinga informacijos kaip įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, pvz., kaip kontroliuoti ar tinkamai yra laikomasi maisto saugos užtikrinimo sistemos reikalavimų. Taip pat pasitaiko, kad jau vykdantys tokią veiklą, nežino kaip suvaldyti įprastai jų veikloje pasireikšiančių rizikos veiksnių. Suprantame, kad pradedant naują veiklą yra padaroma klaidų, tai nėra smerktina, juk dažnai nuosavą verslą žmonės įkuria vedami idėjos, bet stokoja laiko ir kantrybės smulkiai išsinagrinėti visus reikalavimus. Tačiau mes, stengiamės paaiškinti, kad maisto gamybos versle, net ir menkos klaidos yra ypač jautrios, kadangi tai susiję su žmonių sveikata, o taip pat ir pasitikėjimu Lietuvos smulkiuoju gamintoju“, – sako VMVT direktoriaus pavaduotoja Audronė Mikalauskienė.
Pasak VMVT atstovės, ypatingai svarbu suprasti, kad į gyvūninio maisto (ir ne tik) gamybą turi būti žiūrima labai atsakingai, nes tai greitai gendantys produktai. Mažų gyvūninių produktų kiekių gamintojai tai labai smulkus verslas, kuriame dirba vienas trys žmonės dažniausiai šeimos nariai, kurie dažniausiai užimti ir pirminės produkcijos gamyba (ūkinių gyvūnų auginimas), todėl metodinės rekomendacijos yra didelė parama suteikianti ne tik reikalingų žinių, patarimų, taupanti brangų laiką bet ir padedanti pagaminti saugius maisto produktus.
„Siekdami, kuo aiškiau ir paprasčiau suteikti visą reikalingą informaciją ketinantiems pradėti gaminti ir tiekti rinkai gyvūninio maisto produktus, VMVT specialistai parengė specialias gaires, kuriose temine tvarka išdėstyta/paaiškinta kaip turėtų būti įgyvendinami teisės aktų reikalavimai. Manome, kad gairėse esančios metodinės rekomendacijos užtikrins efektyvų dažniausiai pasireiškiančių rizikos veiksnių valdymą visuose gamybos etapuose, ypač tais atvejais kai taikomi supaprastinti teisės aktais nustatyti reikalavimai. Kuo saugesnė taps maisto gamyba, tuo saugesnis bus vartotojas. Svarbu pabrėžti, kad kuo daugiau bus smulkiųjų maisto gamintojų ir kuo trumpesnį “kelią“ nuo gamintojo iki vartotojo keliaus maisto produktai, tuo daugiau šviežio ir įvairesnio maisto pateks ant mūsų stalo. Tikimės, kad gairės bus skatinti priemonė trumposioms maisto tiekimo grandinėms vystyti“ - teigė leidinių sumanytoja ir iniciatorė A. Mikalauskienė.
Gairėse rasite ne tik teorinių žinių, tačiau ir praktinių priemonių, (žurnalų, kitų formų pavyzdžius, šablonus ir kt.) skirtų bendrų higienos reikalavimų įgyvendinimui, įskaitant veiksmus (ko reikia norint įregistruoti veiklą), kuriuos reikia atlikti norint pradėti veiklą. Gairėse pateikti pavyzdžiai skirti naudoti tiesiogiai arba lengvai pritaikant (adaptuojant, modifikuojant) pagal vykdomos veiklos pobūdį (pvz., gaminamą maisto produktą). Bendrų higienos reikalavimų įgyvendinimui skirtų priemonių pavyzdžiai:
– prašymo veiklos registracijai bei aprašymo;
– gamybinių pastatų, patalpų ir įrangos išdėstymo projekto, schemos atsižvelgiant į supaprastintus teisės aktų reikalavimus;
– patalpų įrengimo (siūlomos dangos, kiti paviršiai);
– įrangos pavyzdžiai; patalpų ir įrangos higieninės priežiūros plano (pvz., ką, kada, su kuo, kas, kaip dažnai turi valyti, dezinfekuoti);
– kenkėjų apsaugos ir kontrolės priemonių;
– produktų laikymo ir transportavimo galimybių.
Parengtas gaires (I – ąją dalį) rasite čia.
Bendrąją informaciją, ketinantiems pradėti veiklą rasite čia.
VMVT taip pat planuoja surengti teminį mokymų ciklą skirtą informuoti smulkius gamintojus, ūkininkus ir visus kitus trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalyvius, ketinančius užsiimti maisto tiekimu ar gamyba mažais kiekiais apie bendruosius reikalavimus gamybos patalpoms ir įrangai, reikalavimus mėsos gaminių ir (ar) pusgaminių gamybai ir tiekimui, žuvų tiekėjams, žuvininkystės produktų gamybai ir tiekimui, pieno gaminių gamybai ir tiekimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis1
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės2
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?2
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...